Klaipėdoje – estų verslo triumfas

Estijos salų gyventojai nuo kitų metų plaukios Klaipėdoje statytais moderniausiais Europoje pakrančių laivais, o lietuviai tenkinsis tuo, kad bendrovė „Smiltynės perkėla” atnaujins laivyną pigiais bulgariškais keltais.

Klaipėdos bendrovė „Vakarų laivų gamykla” praėjusią savaitę iškilmingai paminėjo jau antro šiais metais laivo statybos pradžią – abu kartus ant metalo konstrukcijų, kelto kylio (priekinės dalies), buvo pritvirtintos lentelės su monetomis, kurios vėliau bus perkeltos į kapitonų kajutes.

Pastatyti iki 2011 metų pavasario tris ekonomiškus ir dailius keltus klaipėdiečiams užsakė automobilius bei keleivius tarp Saaremos salų plukdanti Estijos kompanija „Saaremaa Shipping Company Ltd”. Balandį pradėta unikalaus laivo „WindLif1” statyba. Vėjo jėgainėms jūroje statyti skirtą laivą užsakė Vokietijos kompanija „BARD Engineering GmbH”.

Ant vokiečių laivo kylio buvo pritvirtintos euro ir lito monetos, ant estų kelto – norvegiška ir estiška kronos. Pastarąjį kartą lietuviškumo žymės neliko, nes estų koncerno „BLRT grupp” valdoma Vakarų laivų gamykla keltą stato ne viena pati, o kartu su Norvegijos kompanija „Fiskerstrand Verf AS”.

Įvykio svarba Estijai buvo pademonstruota Estijos ekonomikos ministro Juhano Partso, kitų šios šalies valdžios atstovų, šalių ambasadų bei užsienio žurnalistų apsilankymu Klaipėdoje. Neatvyko tik verslininkų kviestas Talino meras Edgaras Savisaaras.

Spaudžia konkurencija

Bendra įmonė „Fiskerstrand BLRT”, pasak jos steigėjų, veiklą pradėjo 2007 metų vasarą po aštuonerių norvegų ir estų verslo partnerystės metų. Garsios norvegų šeimos įmonės vadovas Rolfas Fiskerstrandas apsisprendimą į vieną sujungti du prekės ženklus vertina kaip galimybę atsilaikyti prieš stiprius Europos konkurentus.

„Fiskerstrand BLRT AS” yra naujas žaidėjas Europos laivų statytojų rinkoje, tačiau mes esame stiprūs patirtimi, kompetentinga komanda. Prioritetu laikome mažų ir vidutinių keleiviams ir automobiliams skirtų keltų statybą. Nuo tada, kai Vakarų laivų gamykla ir „Fiskerstrand” sujungė savo jėgas bendram tikslui, įgyvendinome stambių projektų, o ateities perspektyvos labai ambicingos”, – teigė R.Fiskerstrandas.

„Fiskerstrand BLRT” yra pasirašiusi 150 mln. eurų (pusės milijardo litų) vertės laivų statybos sutarčių. Iš jų didžiausias užsakymas – Saaremos laivybos kompanijos. Trijų keltų kaina – 90 mln. eurų (daugiau kaip 300 mln. Lt).

Pasak R.Fiskerstrando, tai ledo klasės keltai, suprojektuoti geriausių šios srities specialistų. Jų plotis ir talpumas nestandartiniai. Vienas pagrindinių reikalavimų įrangai – efektyvus degalų naudojimas. Septynių aukštų keltų gramzda bus 4 metrai, aukštis – 28 metrai, jie galės plukdyti iki 150 lengvųjų automobilių, 12 vilkikų ir apie 600 keleivių.

Gamybininkų teigimu, keltų užsakymas sudėtingas ir tuo, kad jie bus surenkami iš 37 atskirų sekcijų. Vieno kelto korpusui pagaminti bus sunaudota 1700 tonų metalo.

Laivyba – nacionalinis interesas

Estijos ekonomikos ministras J.Partsas pažymėjo, kad koncerno BLRT veikla Lietuvoje – pagrindinė Lietuvos ir Estijos pramonės jungtis. Jo teigimu, laivų statyba Klaipėdoje estų laivybos kompanijai – labai reikšmingas dvišalis verslo projektas.

„Lietuvoje statomi keltai yra susisiekimo priemonė tarp Saaremos ir žemyninės Estijos dalies. Salų gyventojai nusipelnė gerų transporto linijų. Kokybiškos paslaugos – tai šuolis į šiuolaikinį pasaulį. Sklandus susisiekimas – mums nacionalinės reikšmės klausimas. Nors vyriausybei bendradarbiaujant su Saaremos keltų kompanija būta ir debesų, dėkoju verslininkams už tokias investicijas”, – didžiavosi savo šalies atstovais ministras.

Viačeslavo Leedo 1992 metais įsteigta Saaremos laivybos kompanija sugebėjo perimti iš valstybės keleivių gabenimą tarp kranto ir trijų salų dar 1994 metais. Užpernai ši kompanija pasirašė dešimties metų trukmės sutartį su Estijos vyriausybe dėl vidaus linijų organizavimo. Prieš tai buvo įsteigta antrinė įmonė „SSC Ferries”, kuri naujame Saaremos Mintu uoste atidarė sezoninę laivo „Scania” liniją į Ventspilį.

Ambicijos plėsti nacionalinį laivybos verslą paskatino V.Leedo įsigyti ir dar didesnį laivą. 2006 metais Silamiajės uoste netoli sienos su Rusija „SSC Feries” atidarė vadinamąją Narvos liniją į Kotką (Suomija), kuri išsilaikė tik metus. Ro-ro laivu „Vironia” buvo galima vienu metu plukdyti 370 keleivių ir 900 metrų linijinio ilgio transporto priemonių.

Pakalbintas LŽ apie verslo patirtį V.Leedo sakė, kad Narvos linija buvo nuostolinga ir veikė metus. Laivas parduotas lenkams. Tačiau Ventspilio linija jau šiemet turėtų tapti pelninga, nes tuo suinteresuota Ventspilio savivaldybė, teikianti „SSC Feries” uosto rinkliavos lengvatą. Maršrutas populiarėja.

V.Leedo teigimu, laivyba tarp Saaremos salų yra pastovus ir turistus traukiantis verslas, tačiau dėl pasenusių keltų gedimų buvo sunku laikytis eismo grafikų. Tai kėlė gyventojų ir valdžios nepasitenkinimą. Nors pastačius Oresundo tiltą tarp Švedijos ir Danijos „SSC Feries” pavyko įsigyti iš danų keletą modernesnių keltų, ilgalaikė sutartis su Vyriausybe pagreitino apsisprendimą įsigyti naujų. Šiuo metu „SSC Feries” naudoja dešimt keltų.

Estai palaiko estus

Vakarų laivų gamykloje iš dalies ar iki visiškos apdailos, pastaraisiais metais buvo pastatyta 15 įvairių keltų. Tačiau jie buvo skirti ne lietuviams – dauguma iškeliavo į Norvegijos fiordus. Persikelti į Smiltynę trunka vos keletą minučių, o keltai tarp Saaremos salų plaukia ilgesniais atstumais, kelias valandas. Atnaujindama laivyną Susisiekimo ministerijos valdoma „Smiltynės perkėla” konkurso būdu ieško pigiausių variantų, privati estų kompanija įvertina ne tik kainą, bet ir ekonominį laivo efektyvumą bei estetiką.

Pastaraisiais metais „Smiltynės perkėlos” Bulgarijos Bourgo laivų statykloje pastatyti keltai „Neringa”, „Nida” ir „Baltija” visi kartu kainavo kiek daugiau nei 30 mln. Lt, o estai pasirengę mokėti 10 kartų brangiau – už vieną keltą daugiau nei 100 mln. litų.

Abi įmonės pinigų skolinasi iš bankų, tačiau estams sunkumų nekilo, nes, pasak V.Leedo, bankai patys siūlė pinigų.

„Užsakovui visada atrodo, kad moka daug, rangovui – kad gauna mažai”, – klausiamas apie keltų kainos dydį juokavo Saaremos laivybos kompanijos savininkas.

Kodėl estai stato keltus Klaipėdoje, t.y. – estų kapitalo įmonėje, o lietuviai – Bulgarijoje? Koncerno BLRT savininkas Fiodoras Bermanas išsisuko nuo tiesioginio paaiškinimo, sakydamas, kad verslo etika neleidžia blogai kalbėti apie kitus.

„Tai – nesulyginami projektai. Bet net Europos Sąjungoje visi galvoja apie savo šalies rinką, kad būtų darbo saviems žmonėms. BLRT strategija – būti geriausiais toje šalyje, į kurią ateina. Dabar Vakarų laivų gamykla – lyderė Baltijos šalyse”, – užuominomis mintį dėstė vienas įtakingiausių estų pramonininkų F.Bermanas.

Lietuvos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius prasitarė, kad vykdamas į Vakarų laivų gamyklą pamąstęs, ar ne laikas diskutuoti apie tai, kad šalies pinigai liktų Lietuvoje. Siekdamas išlaikyti nacionalinę savigarbą, A.Butkevičius iškilmių kalboje pažadėjo skirti dėmesio įmonei ir investicijų dokų duobėms išvalyti, kad Vakarų laivų gamykla galėtų priimti remontuoti ir statyti didelius – „Panamax” klasės – laivus.

Dokuose susikaupusiam nuodingam dumblui dešimt metų ieškoma ir nerandama sandėliavimo vietos, o numatyti kasimo darbams pinigai atitenka kitiems uosto projektams.

„Kiek jau ministrų žadėjo tą patį…”, – tik šyptelėjo Vakarų laivų gamyklos direktorius Arnoldas Šileika, kai LŽ pabandė pasitikslinti, ar oratoriaus kalba galima pasikliauti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Klaipėdoje – estų verslo triumfas"

  1. Tomas

    Super!!! 😉

  2. barsa

    jo, neblogau

Komentuoti: Tomas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.