Reikalaujama griežtų auklėjimo priemonių

Nepilnamečių justicija: nusikalsti linkusiems nepilnamečiams reikia ne švelnių bausmių, o griežtų auklėjimo priemonių.

Nusikalsta ne tik suaugusieji, mūsų visuomenėje daugėja ir nusižengti linkusių, smurtaujančių, išgėrinėjančių vaikų. Ar lemtingą klaidą padaręs nepilnametis turi būti kuo griežčiau baudžiamas, ar reikia ieškoti kitų būdų, kaip grąžinti jį į visuomenę, mokyti gyventi laikantis teisės normų? Ar gali nepilnametis už žiaurų nusikaltimą būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, ar jam turi būti taikomos kitos priemonės? Atsakymo į šiuos klausimus ieškojo Generalinės prokuratūros (GP) ir teritorinių prokuratūrų vadovai.

Sieks bendros sistemos.
Panevėžio apygardos prokuroras Ignas Raila teigė, kad prokurorų veiklos nepilnamečių justicijoje medžiaga patvirtino nuogąstavimus, kad auklėjamojo poveikio priemonių taikymas yra formalaus pobūdžio ir neefektyvus, pavienių institucijų veikla nekoordinuojama, nėra atsakingų asmenų. Prokurorai prasižengusiems nepilnamečiams paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių nekontroliuoja, nes tokia veikla neapibrėžta teisės aktais. Per surengtą konferenciją priimta rezoliucija, kurioje numatyti konkretūs darbai nepilnamečių justicijos problemoms spręsti.

Suformuotas pagrindinis tikslas – sukurti bendrą, efektyviai veikiančią elgesio problemų turinčių nepilnamečių priežiūros sistemą. Šis procesas įmanomas tik geranoriškai bendradarbiaujant įvairioms institucijoms.

Panevėžio apskrities viršininko administracijoje sudaryta Nepilnamečių justicijos koordinacinė taryba, kuri turės rinkti ir analizuoti informaciją apie nepilnamečių justicijos srityje susiklosčiusią situaciją. Būtina koordinuoti nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją ir užtikrinti nusikaltusių vaikų resocializaciją. Pasak prokuroro Igno Railos, ypač svarbu laisvės atėmimo bausmę atlikusiems, lygtinai iš pataisos įstaigų paleistiems ar lygtinai atleistiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą nepilnamečiams sukurti sąlygas integruotis į visuomenę.

Atsakingi prokurorai?

I.Raila atkreipė dėmesį, kad šiandien visiškai neanalizuojamos priežastys ir sąlygos, kurios skatina nepilnamečius nusikalsti pakartotinai. Neformuojama nusikalstamumo mažinimo politika.

Pavyzdžiui, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose esantys nepilnamečiai dažniausiai jau turi po 3 teistumus, pasitaiko ir 4, ir 2 kartus teistų vaikų. Praėjusių metų lapkritį čia apsilankę prokurorai užfiksavo savotišką rekordą – izoliatoriuje buvo vienas nepilnametis, kuris praeityje buvo teistas 9 kartus, o šešis teistumus turėjo net 9 nepilnamečiai. „Galima pripažinti tokių vaikų patologišką psichikos būklę, tačiau būtina numatyti ir prokuroro atsakomybę už šiuos vaikus“,- sakė I.Raila.

Prokuroras atkreipė dėmesį, kad netikslumų skiriant nepilnamečiams bausmes pasitaiko ir teismų darbe. Teismuose nebėra specializuotų teisėjų, kurie nagrinėtų nepilnamečių kaltinamųjų bylas. Dėl šios priežasties kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją.

Padaryta žala

Prokurorai per 2007 metus ir šių metų 3 mėn. pateikė 80 ieškinių už bendrą 167,028 tūkst. litų sumą. Pateikus šiuos ieškinius, atsakovais buvo patraukti 107 nepilnamečiai. Didžioji dalis ieškinių pareikšti siekiant, kad Valstybinei ligonių kasai būtų atlyginta žala, atsiradusi dėl asmenų, nukentėjusių nuo nepilnamečių padarytų nusikaltimų, gydymo finansavimo. Kalbėta ir apie atvejus, kai vykdant nusikaltimus nukentėjo nepilnamečiai. Prokurorai vis aktyviau naudojasi įstatymų numatytomis galimybėmis ginti vaiko interesus. Ieškinius, gindami nepilnamečių interesus, pareigūnai reiškė dėl jų atžvilgiu įvykdytų seksualinių, smurtinių ir kitokių nusikaltimų.

Palikti likimo valiai

2007 metais buvo išnagrinėta 831 baudžiamoji byla, kai nukentėjo 1042 vaikai. 80 jų buvo nukentėję nuo seksualinės prievartos, 644 – nuo kitų smurtinių nusikaltimų. Visi minėti vaikai patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, gal net depresiją. „Tačiau prokurorai teismams pateikė tik 60 ieškinių, prašydami teismo priteisti atitinkamas sumas 68 nukentėjusiems nepilnamečiams neturtinei žalai atlyginti. Taigi palyginus prokurorų ginant vaikų interesus pateiktų ieškinių skaičių su nukentėjusių vaikų skaičiumi, matyti, kad skirtumas labai didelis. Todėl galima pagrįstai tvirtinti, kad daugumos vaikų interesų taip niekas ir neapgynė.

Prokurorai skatinami kreiptis į teismus dėl tėvų, kurie pažeidė vaikų teises nesukurdami tinkamos socialinės aplinkos ar netgi naudodami smurtą. Didžiąją dalį sudarė ieškiniai dėl tėvų valdžios apribojimo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Reikalaujama griežtų auklėjimo priemonių"

  1. mama

    tai labai svarbi tema, bet reikia imtis rimtų ir apgalvotų žingsnių tiek tėvams, pirmoje eilėje, tiek mokytojams ir valdžios atstovams, kad tie vaikai neprieitų nusikaltimo ribos. Vaikai neužauga savaime gerais žmonėmis, į juos reikia investuoti.

  2. Taip pat mama

    Labai norėtųsi, kad visi vaikai būtų paklusnūs bei nedarytų nusikaltimų, tačiau deja realybė kitokia. 🙁 Asmeniškai aš už tai, kad vaikai padarę nusikaltimą taip pat butų baudžiami, na gal ne tokiomis griežtomis sankcijomis kaip suaugusieji (priklausytų nuo padaryto nusikaltimo), tačiau bausti būtina.
    Deja ir karčios patirties galiu pasakyti, kad pvz. trečiokas (10m.) vaikas tikrai stipriai sumušęs mergaitę (teko kreiptis į medikus, psichologus) taip ir liko nenubaustas, o auga jis jau dabar kaip agresyvus tironas – tiek namuose, tiek mokykloje, kieme.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.