Paprastesnė smulkių eismo įvykių įforminimo tvarka ne tik palengvino policijos pareigūnų darbą, bet ir įjungė žalią šviesą nesąžiningiems vairuotojams.
„Policija neatvažiuos”
Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kai atsitikus eismo įvykiui tam tikrais atvejais nereikia kviesti policijos, įsigaliojo daugiau nei prieš mėnesį. Pareigūnai sulaukia mažiau iškvietimų dėl avarijų, kuriose nenukentėjo žmonės.
Tačiau pradėjo ryškėti ir naujosios tvarkos trūkumai.
Su jais teko akis į akį susidurti Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjai Nikai Puteikienei.
Praėjus kelioms dienoms nuo tvarkos įsigaliojimo, moteris patyrė avariją.
Degant žaliam šviesoforo signalui N.Puteikienė važiavo Paryžiaus Komunos ir Taikos prospekto sankryža. Staiga į tą pačią sankryžą įvažiavo mašina, kuriai degė raudonas šviesoforo signalas. Ši atsitrenkė į N.Puteikienės automobilį. Klaipėdietė pasakojo, jog apie įvykį pranešė telefonu 112.
„Išgirdę, kad sudaužyti du automobiliai, o sužalotų nėra, pasakė, kad policija neatvažiuos. Skambinau dar kartą. Pasakiau, kad trikdome eismą sankryžoje, mašina nevažiuoja, o joje mano dukra. Tačiau man dar kartą buvo paaiškinta, jog policija nevažiuos”, – prisiminė moteris.
Išdygo abejotina liudininkė
N.Puteikienė pasakojo, jog sulaukusi neigiamo atsakymo ji su atsitrenkusio automobilio vairuotoju norėjo pildyti avarijos deklaraciją, tačiau nė vienas neturėjo blanko.
„Vairuotojas kaltę pripažino, tačiau atėjo kažkokia mergina ir pradėjo jam aiškinti, kad nieko nesakytų, kad degant raudonam šviesoforo signalui neva važiavau aš. Bandžiau paaiškinti išsišokėlei situaciją, tačiau ši atrėžė, kad kaip ji pasakys, taip ir bus. Buvau šokiruota”, – neslėpė moteris.
Vis dėlto netrukus į įvykio vietą atvyko policijos automobilis, ir „liudininkė” pasišalino.
Po 15 minučių prie N.Puteikienės sustojo visureigis, kurio vairuotojas matė, kaip kilo eismo įvykis. Pareigūnai moteriai padėjo į kelkraštį nustumti automobilį ir padavė avarijos deklaracijos lapus.
Erdvė manipuliacijoms
N.Puteikienė pripažino, kad jai šis įvykis buvo gera pamoka. Moters manymu, paprastesnė tvarka labiau tinka, kai avarija yra tikrai nedidelė – važiuojant kieme subraižomas automobilis arba nulenkiamas veidrodėlis. Tačiau esant grubesniam pažeidimui, policija – būtina.
„Šiuo atveju žmogus važiavo nepaisydamas raudono šviesoforo signalo. Anksčiau už tai grėsdavo griežtos nuobaudos. Dabar niekas nesiaiškino, kodėl taip jaunuolis elgėsi, ar jis nebuvo apsvaigęs. Kitas vairuotojas juk to negali patikrinti”, – pabrėžė klaipėdietė.
N.Puteikienė nuogąstavo, kad galiojant tokiai avarijų įforminimo tvarkai, lieka didelė erdvė nesąžiningų vairuotojų manipuliacijoms. Anot jos, tokie žmonės gali deklaracijoje kaip nori pavaizduoti avarijos situaciją ar pasikviesti savo liudininkus.
„Policininko pasirodymas sudrausmina. Dabar pamačiusi, kad įvyko kokia nors avarija, būtinai sustosiu ir paliksiu telefono numerį, jog galėčiau paliudyti, kaip iš tikro buvo”, – žadėjo klaipėdietė.
Moteris pabrėžė, jog kitą kartą pakliuvusi į panašią situaciją elgtųsi kitaip. Paskambinusi 112 ji sakytų, jog patyrė traumą. Tokiu atveju policija tikrai atvyks.
Priklauso nuo sąžinės
Eismo priežiūros skyriaus vadovas Alvydas Katkauskas pripažino, kad naująja tvarka tikrai gali pasinaudoti nesąžiningi vairuotojai. Kai kurie eismo įvykį sukėlę neblaivūs vairuotojai neatsispirs pagundai siūlyti pildyti avarijos deklaraciją ir nekviesti policijos pareigūnų.
„Tai sąžinės ir pilietiškumo reikalas. tai byloja, kiek žmogus gerbia įstatymus”, – sakė A.Katkauskas.
Per pirmąjį mėnesį nuo avarijų įforminimo tvarkos pasikeitimo į eismo įvykio vietas Klaipėdos pareigūnai vyko 500 kartų mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Dabar jie didesnį dėmesį gali skirti avarijų, kuriose sužaloti žmonės, kurias sukėlė neblaivūs asmenys arba iš kurių pasišalino kaltininkas, tyrimams.
„Anksčiau pareigūnai per dieną buvo kviečiami 28–30 kartų, jie turėjo gauti vairuotojų paaiškinimus, nubraižyti schemas, apklausti liudininkus. Kiekvieno įvykio įforminimas užtrukdavo mažiausiai pusvalandį”, – dėstė A.Katkauskas.
Užpildo klaidingai
Pildyti avarijos deklaraciją eismo įvykio vietoje vairuotojai gali, kai susiduria tik du automobiliai, nėra sužalotųjų, abu vairuotojai blaivūs ir sutaria, kas yra kaltininkas. Policija tokių įvykių neregistruoja.
Eismo įvykio deklaracijomis vairuotojus turi aprūpinti draudimo kompanijos. Jų yra ir kai kuriose degalinėse. Vairuotojai surašyti avarijos aplinkybes, nubraižyti schemą, parašyti, kas kaltas, gali ir paprastame popieriaus lape.
Vairuotojai tvirtina, kad šį dokumentą pildyti patyrus stresą nėra lengva. Draudimo kompanijos gauna daug neteisingai užpildytų dokumentų.
Pasak draudimo kompanijos „Ergo Lietuva” Žalų administravimo ir asistavimo skyrių vadovo Nerijaus Giedraičio, dažniausiai daroma klaida, kai eismo įvykio dalyviai abu pasirašo laukelyje „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą”.
Tokiais atvejais draudimo kompanija turi susisiekti su abiem vairuotojais ir išsiaiškinti, kuris iš jų pripažįsta kaltę.
„Vairuotojai neatidžiai perskaito deklaracijos pildymo instrukciją, kuri yra kitoje dokumento pusėje”, – spėjo N.Giedraitis.
Informuoti – per tris paras
Jei nė vienas vairuotojas neprisipažįsta, kad yra avarijos kaltininkas, tuomet tyrimą pradeda policija. Dėl to kyla keblumų, nes policija negali gauti informacijos iš įvykio vietos. Į policiją reikia kreiptis ir paaiškėjus, jog yra padaryta bet kokia trauma.
„Tokiais atvejais pradedame ikiteisminį tyrimą. Jei policijos nukentėjusysis nekvies, o kreipsis praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, bus sunku surinkti medžiagą”, – tvirtino A.Katkauskas.
Pasikeitus tvarkai, darbo padaugėjo draudimo kompanijoms. Jos turi konsultuoti vairuotojus, aiškinti, kaip teisingai pildyti deklaraciją.
„Daugiausiai sunkumų kyla dėl keblios deklaracijos formos. Ją užpildyti ne kiekvienam pavyksta iš karto”, – pastebėjo įmonės „Lietuvos draudimas” Privačios rizikos skyriaus vadovas Vaidotas Krencius. Jis pabrėžė, kad kaltininkas apie įvykį draudiką privalo informuoti per tris paras.