Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) liovėsi viešai kritikavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbą. Tačiau dalis politikų nekeičia savo nuomonės, kad kai kurie šios tarnybos vadovai yra pažeidžiami.
Praėjus metams, kai VSD pradėjo vadovauti Povilas Malakauskas, Seimo NSGK departamento veikloje įžvelgė teigiamų pokyčių. „Atėjus naujam vadovui situacija departamente keičiasi. Vyko dalykinis pokalbis, deja, daug ko tikrai negalima skelbti. Tačiau komiteto vardu konstatuoju, kad realių postūmių į gera tikrai yra”, – po daugiau kaip dvi valandas trukusio VSD 2007 metų veiklos svarstymo pareiškė NSGK vadovas Algimantas Matulevičius. Ataskaita, kuri bus nagrinėjama ir per kitą komiteto posėdį, svarstyta už uždarų durų, Seimo antrųjų rūmų rūsyje įrengtoje specialioje garsui nepralaidžioje patalpoje.
Terminas – liepos 1-oji.
Galutinį sprendimą, kaip vertinti VSD darbą, NSGK ketina priimti birželio viduryje. Iki to laiko komitetas nori sulaukti Valstybės kontrolės audito, kuris šiomis dienomis baigiamas departamente, išvadų. „Seimas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, visoms valstybės įstaigoms priekaištų turi ir turės, nes valstybėje yra daug problemų. O VSD vienaip ar kitaip prie jų prisiliečia. Žinoma, yra senų dalykų, kurie naujojo vadovo neliečia. Pavyzdžiui, dėl tarnybinių butų, kuriuose gyvena VSD nedirbantys asmenys, vyksta teismai”, – paprašytas įvardyti bent kelis VSD veiklos trūkumus, diplomatiškai išsisuko A.Matulevičius.
Buvusio VSD vadovo Arvydo Pociaus ir kitų jo pavaldinių ketinimas pusvelčiui privatizuoti tarnybinius butus šalyje sukėlė didelį skandalą. Jis paskatino Vyriausybę rimtai apsvarstyti, ką su tokiais butais reikia daryti. Vakar P.Malakauskas pripažino, kad iki šiol VSD priklausančiuose butuose dėl įvairių aplinkybių, daugiausia – šeimyninių (turi nepilnamečių vaikų), gyvena ne tik A.Pocius, bet ir daugiau departamente nedirbančių pareigūnų. Liepos 1-ąją sukanka terminas, kai visi jie iš tų butų turės išsikelti.
Kol kas A.Pocius gyvena sostinės Jeruzalės rajone esančiame 128 kv. metrų tarnybiniame bute, kurį ketino privatizuoti už 315 tūkst. litų – perpus pigiau nei rinkos kaina. Kilus triukšmui, jis šio ketinimo atsisakė.
Pavaduotojų nekeis
„Mano nuomonė nesikeičia – specialiosios tarnybos vadovybėje turėtų dirbti nepriekaištingos reputacijos žmonės. Nes jei yra kokių nors kabliukų, tie žmonės yra pažeidžiami”, – pareiškė A.Matulevičius, paklaustas kodėl iki šiol dirba VSD vadovo pavaduotojai Darius Jurgelevičius ir Dainius Dabašinskas, kuriems išsakyta daugybė kritinių pastabų. NSGK pirmininko nuomone, abu šie asmenys yra pažeidžiami.
„Visi pokyčiai, įskaitant personalijų, vyks tik tada, kai tai bus naudinga tiek valstybės saugumui apskritai, tiek VSD. Be to, sprendimą šiuo klausimu gali priimti tik prezidentas man rekomendavus. Jei matyčiau, kad pavaduotojai yra pažeidžiami, jie nedirbtų, – aiškino P.Malakauskas.
VSD vadovo teigimu, nemažai departamento veiklos trūkumų: personalo politikos, struktūros, planavimo, kurie buvo įvardyti parlamentinio tyrimo ataskaitoje, jau ištaisyta. „Deja, VSD – institucija, apie kurios vidinius pokyčius galiu kalbėti tik komitete ir su vykdomąja valdžia”, – į smulkmenas nesileido P.Malakauskas.
Paklaustas, kodėl VSD Seimui neduoda 11 slaptų pažymų, kurių ne kartą prašė Seimas, tarnybos vadovas teigė, kad tos pažymos nėra „kažkokia didelė paslaptis”. Pasak jo, tos institucijos, įskaitant prokuratūrą ir teisėjus, kurios turi turėti šią slaptą informaciją, ją gavo”, – sakė P.Malakauskas.
Komentuoti nenorėjo
Nemažai NSGK narių, motyvuodami, kad tai neetiška, vakar atsisakė komentuoti VSD veiklos svarstymą. „Ar jūs manote, kad reikia garsiai įvardyti mūsų slaptosios tarnybos veiklos trūkumus? Man atrodo, kad jau užtektinai prikalbėjome apie tuos trūkumus, kad svetimoms žvalgyboms jau nebereikia net dirbti, tik atsisėdus surašyti pažymas”, – pareiškė NSGK narys socialliberalas Alvydas Sadeckas. Be to, jis sutiko, jog reikėtų tobulinti kai kuriuos įstatymus, VSD statutą, užtikrinti, kad departamento darbuotojai neprarastų motyvacijos dirbti ir užsidirbti. „Dėl pavaduotojų tiesioginė atsakomybė tenka direktoriui. Atsižvelgdamas į neigiamą kontekstą jis nusprendė, kad jie tinkami dirbti”, – pažymėjo A.Sadeckas.