Baltijos šalys, kurios dar visai neseniai didžiavosi sparčiausiais Europoje ekonomikos augimo tempais, ima rimti. Pasak Vakarų ekspertų, iš trijų šalių ekonomikos sąstingis šiemet labiausiai jaučiamas Estijoje.
Estijos ekonomika prarado pagreitį jau 2008-ųjų pradžioje. Tai sukėlė nemažai nerimastingų kalbų, kad ką tik šuoliais lėkusi aukštyn Baltijos valstybių ekonomika gali ne šiaip sau imti ristis žemyn, bet kristi tiesiai į dugną. Puikus to pavyzdys – Estija, kurios ekonomikos augimo tempai per pirmus 3 šių metų mėnesius smuko 1,9 procento. Tai reiškia, kad Estija tampa Baltijos šalių ekonominio nuosmukio lydere. Tačiau ir Lietuva su Latvija nuo jos ne ką teatsilieka. Tikėtina, kad vidutinis Baltijos valstybių ekonomikos augimas šiais metais gali smukti maždaug iki 3,5-6,5 proc., o tai gresia ekonomikos recesija. Kaip ir anksčiau, viena opiausių visų trijų šalių problemų – infliacija.
Perkamoji gyventojų galia silpnėja. Keletą metų fantastišku tempu kilusios nekilnojamojo turto kainos, atrodo, pradeda stabilizuotis, o greitai, pasak kai kurių ekspertų, gali taip pat imti ristis žemyn. Nekilnojamojo turto kainos Estijos sostinėje šių metų balandį buvo 15 proc. mažesnės nei tuo pat metu pernai. Šios priežastys gali priversti Baltijos šalių vyriausybes priimti sprendimą, kurio jos mėgina išvengti, – „atrišti” nacionalinių valiutų kursą nuo euro.
Pastaraisiais metais Baltijos valstybėse gana nemažais tempais kilo atlyginimai, tačiau ne ką lėčiau didėjanti infliacija verčia žmones nerimauti – jų algos nebepaveja kainų. Metinė infliacija Latvijoje balandžio mėnesį pasiekė grėsmingą 17,5 proc. ribą. Lietuvai ir Estijai sekėsi kiek geriau: jose infliacija buvo 12 procentų. Ekspertai pažymi, kad artimiausiais mėnesiais infliacija Baltijos šalyse dar padidės ir jų ekonomikoms nepavyks greitai išsiveržti iš šios krizės.
Pasak skandinavų analitikų, Baltijos valstybių vartotojai ir verslininkai sparčiai praranda tikėjimą savo padėties stabilumu ir kas mėnesį ateities perspektyvos jiems atrodo vis niūresnės. Situaciją dar labiau blogina kreditų rinkos nuosmukis. Viena labiausiai augusių ekonomikos šakų Estijoje šiemet „susitraukė” 15 procentų. Tai lėmė baimė dėl galimo nekilnojamojo turto kainų „burbulo” sprogimo.
Kad ir kaip ten būtų, vis dėlto esama ir teigiamų rezultatų: ekonomikos augimo sulėtėjimas skatina Baltijos šalių prekybos balanso deficito mažėjimą, nes importas mažėja greičiau nei eksportas. Pavyzdžiui, Estijos balanso deficitas krito nuo 23 proc. pirmąjį 2007-ųjų ketvirtį iki 13 proc. šiemet. Be to, investicijos į gamybą, pelnas ir eksporto pajėgumas laikosi gana stabiliai ir teikia vilties, kad recesijos pavyks išvengti. Žinoma, jei tik euro zonos valstybių neištiks didelė krizė.