Bushas izraeliečius vadina „išrinktąja tauta”, o arabai skundžiasi

Jungtinių Valstijų prezidentas George’as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) ketvirtadienį izraeliečiams pareiškė, kad jie yra „išrinktoji tauta”, kuri gali amžinai kliautis Amerikos parama kovoje su tokiais priešais kaip „Hamas” ir Iranas.
Tą dieną, kai palestiniečiai minėjo namus ir žemę, prarastus 1948 metais sukūrus Izraelį, G.W.Bushas sakydamas kalbą Izraelio sukūrimo 60-ųjų metinių proga tik trumpai paminėjo jų valstybingumo siekį.

G.W.Bushas, kurio prezidentavimas Izraelyje vadinamas „aukso amžiumi” ir kurio žodžius lydėjo ovacijos, ir vėl nedaug ką pasakė apie Izraelio ir palestiniečių derybas, kurias pastaraisiais mėnesiais rėmė ir per kurias, kaip jis tikisi, iki jo kadencijos pabaigos sausio mėnesį bus susitarta dėl Palestinos valstybės.

JAV prezidentas savo kalboje, kurią sakė antrąją atsisveikinamojo vizito Izraelyje dieną, ne kartą minėjo Dievą.

Kalbėdamas apie „Dievo pažadą” dėl „tėvynės išrinktajai tautai” Izraelyje, G.W.Bushas, kuris prieš tai aplankė romėnų laikų žydų tvirtovę Masadoje, Knesetui sakė: „Masada daugiau niekada nekris, ir Amerika visada bus su jumis”.

Jis taip pat prognozavo islamistų „Hamas”, „Hizbollah” ir „al Qaeda” pralaimėjimą „gėrio ir blogio kovoje”.

Leisti Iranui įsigyti branduolinių ginklų būtų „nedovanotinas būsimųjų kartų išdavimas”, sakė jis. Derybas su tokiais priešais palygindamas su nuolaidžiavimu Hitleriui, jis išprovokavo Jungtinėse Valstijose dėl teisės jį pakeisti besivaržančių pretendentų debatus.

Pasak G.W.Busho, „šventraščio įsipareigojimai” – tikėjimas Biblija, kuria vadovaujasi krikščionys, kaip jis pats, ir žydai, – stiprina „nesulaužomą” Izraelio ir Jungtinių Valstijų aljansą.

„Minėdami Izraelio valstybės įkūrimo 60-metį įsivaizduokime, koks bus regionas dar po 60 metų… Tada jau 120 metų savo įkūrimo jubiliejų Izraelis švęs kaip viena svarbiausių demokratinių pasaulio valstybių”, – sakė G.W.Bushas.

„Nuo Kairo iki Rijado, Bagdado ir Beiruto žmonės gyvens laisvose ir nepriklausomose valstybėse”, – dėstė G.W.Bushas savo Artimųjų Rytų ateities viziją.

„Iranas ir Sirija taps taikiomis valstybėmis, kuriose priespauda, matoma šiandien, bus tolimas atsiminimas”, o „al Qaeda” ir Hezbollah” „bus sutriuškintos, nes musulmonai šiame regione pripažįsta teroristinių pažiūrų niekingumą ir tuštybę”.

Apie palestiniečius, kurių pusė buvo priversti išvykti, kad galėtų įsikurti Izraelis, G.W.Bushas sakė, kad dar po 60 metų „palestiniečių tauta turės tėvynę, apie kurią ilgai svajojo ir (kurios) nusipelnė, sukurs demokratinę valstybę, kurioje viešpatauja įstatymas, gerbiamos žmogaus teisės ir atmetamas teroras”.

Po kalbos parlamente lankydamasis Izraelio muziejuje G.W.Bushas, turėdamas omenyje jame saugomus senus biblinius tekstus, sakė, kad „šie dokumentai pasakoja teisiojo Dievo ir jo sandoros su senovės žmonėmis istoriją”.

„Man nėra jokių abejonių, kad senovės Izraelio patriarchai ir šiuolaikinio Izraelio pionieriai stebėtųsi šios tautos pasiekimais”, – sakė jis.

JAV prezidento kalbos Izraelyje nuliūdino palestiniečius, laukiančius, kad Amerika tarpininkautų jų derybose su Izraeliu.

Islamistų „Hamas”, kuris tokias derybas atmeta, pareiškė, kad G.W.Bushas kalbėjo „kaip koks kunigas ar rabinas” ir skėlė „antausį” tiems palestiniečiams, kurie su juo siejo savo viltis.

Amerikos prezidentas sakė: „Kai kurie žmonės užsimena, kad jei Jungtinės Valstijos tiesiog nutrauktų ryšius su Izraeliu, visos mūsų problemos Artimuosiuose Rytuose išnyktų … Amerika tai absoliučiai atmeta”.

Izraeliui minint valstybės sukūrimo 1948 metų gegužės 15-ąją, metines palestiniečiai per padrikus protestus okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože svaidė akmenis į izraeliečių policininkus ir kareivius, kurie atsakė ašarinėmis dujomis ir šūviais į orą.

Palestiniečiams minint savo Nakbą (katastrofą), kai steigiant Izraelį maždaug 700 tūkst. arabų pabėgo ar buvo išvaryti iš savo namų, palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasas) sakė: „Ar neatėjo laikas Izraeliui atsakyti į raginimą dėl teisingos ir visapusės taikos ir pasiekti istorinį dviejų tautų susitaikymą šioje šventoje ir kankintoje žemėje?”

Arabai ypač jautriai reaguoja į tai, ką vadina izraeliečių ir užsieniečių amnezija, ar net blogiau, dėl to, kiek jų 1948 metais buvo priversti vykti į tremtį.

Sakydamas, kad žydų „pabėgėliai atvyko čia į dykumą”, G.W.Bushas vargu ar išsklaidė daugelio palestiniečių nuogąstavimus, kad jų pabėgėliai pamiršti.

Vis dėlto ovacijas, kurios lydėjo G.W.Bushą nuo pat jo atvykimo į Izraelį trečiadienį, kai kurie dalykai trikdė.

Prezidentui pradėjus kalbėti Knesete trys Izraelio parlamento nariai arabai iškėlė užrašą „Mes nugalėsim” ir buvo išlydėti iš salės.

Ramaloje Vakarų Krante minint Nakbą dvi minutes kaukė sirenos, o pėstieji stovėjo sustingę savo vietose.

Pavadindamas G.W.Bushą „pasaulio blogio lyderiu”, „Hamas” pareigūnas Sami Abu Zuhri (Samis Abu Zuhris) sakė, kad jo judėjimas niekada nesusilpnės.

Masadoje G.W.Bushas funikulieriumi pakilo virš tos vietos, kur, pasak vieno romėnų laikų istoriko, 960 žydų vyrų, moterų ir vaikų nusižudė nenorėdami pasiduoti sukilimą malšinusiems romėnų legionams.

JAV prezidentas neseniai vylėsi, kad Izraelis ir Palestina pasieks taikos susitarimą dar iki jo kadencijos pabaigos. Tačiau tik nedidelė pažanga buvo pasiekta Izraelio ir Palestinos derybose nuo 2007 metų lapkričio, kai JAV tapo Artimųjų Rytų konflikto sureguliavimo tarpininkėmis.