Pastaruoju metu eksporto ir vidaus rinkose smukusios žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos veikiausiai vėl pradės kilti antroje šių metų pusėje.
Pienininkų duomenimis, Lietuvoje nuo metų pradžios žaliavinio pieno kainos sumažėjo apie 30 proc., pieno produktai vidutiniškai pigo 10 proc., atsižvelgiant į tai, kokią dalį sudaro pienas. Kai kurių pieno produktų kainos šiuo metu yra nukritusios iki 2006 metų lygio.
Pirmąjį šių metų ketvirtį trys didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės patyrė 24 mln. litų nuostolį.
Pieno pramonei, pernai turėjusiai sąlygas uždirbti iš eksporto rinkų, šiais metais tokia galimybė yra sumenkusi, tačiau pienininkai tikina, kad sunkmetis yra laikinas.
Tikisi atsigauti
„Pieno žvaigždžių” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas, apžvelgdamas pieno sektoriaus padėtį, akcentavo, kad bendroms žaliavinio pieno ir pieno produktų kainoms įtaką daro pasiūlos ir paklausos dėsnis – esant dideliam suvartojimui, pienas brangsta, o mažėjant paklausai, priešingai, kaina krinta.
Jis primena, kad pernai dėl klimato ir ekonominių sąlygų didžiosios pienininkystės šalys negalėjo rinkoje pasiūlyti pieno produktų įprastiniais kiekiais. Europoje kasmet mažėjant pieno, dėl staiga kilusios paklausos ir išaugusių kainų imta gaminti neįprastai daug eksporto rinkoms skirtų gaminių.
Žaliavinio pieno kaina dėl jo stygiaus padidėjo, todėl brango ir pieno produktai vartotojams. Augant pieno produktų kainoms, jų vidaus rinkoje imta pirkti mažiau, o prekybininkai sukaupė didesnes nei įprasta jų atsargas. Dėl šios priežasties pieno produktai 2007 metų pabaigoje nustojo brangti ir netgi ėmė pigti. Kainoms įtakos turėjo ir tai, kad produkcijos gamybai dažniau naudojami pigesni augaliniai riebalai.
„Praėjusiais metais žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos sparčiai ir netipiškai kilo, o 2008 metais tiek žaliavinio pieno, tiek ir jo produktų kainos krinta”, – kalbėjo L.Sasnauskas. Jis teigė, kad iš trumpo laikotarpio – t. y. pirmųjų šių metų mėnesių, kai pieno produktai pigo, nereikėtų daryti išvadų, kad taip bus ir ateityje, – pieno sektoriaus perspektyvos, pasak jo, yra neblogos tiek pasaulinėje, tiek ES rinkoje.
L.Sasnauskas pabrėžė, kad pieno produktų kainos vidaus rinkoje priklauso nuo kainų eksporto rinkose. Taigi, jeigu šalyse, į kurias išvežame pieno produktus, vartojama bus daug, augs pieno supirkimo kainos. O tai reiškia, kad ir Lietuvoje pieno produktų kainos kils, nors čia nedidelė perkamoji galia ir mažesnis vartojimas.
„Kasmet pasaulyje 1 proc. padaugėja gyventojų, tad maisto poreikis auga. Kita priežastis – atsigauna Brazilija, Indija, Kinija, Rusija. Augant pajamoms, žmonės vartojimui išleidžia daugiau pinigų”, – aiškino pieno produktų paklausos priežastis generalinis direktorius. Pasak L.Sasnausko, pieno produktai ims brangti antroje šių metų pusėje. „Tikime, kad eksporto rinkose kainos antrąjį metų pusmetį pradės po truputį kilti, – dėstė pranešėjas. – Tai, kiek mokama eksporto rinkose už pieno produktus, ir lemia perdirbimo įmonių galimybes mokėti už pieno žaliavą Lietuvoje. Krintant eksportuojamų produktų kainoms, tokios galimybės mažėja, todėl ir pieno žaliavos kaina turi taikytis prie rinkos sąlygų.”
Brangiau ir nestabiliau
Pieno produktai, pasak L.Sasnausko, Lietuvoje yra brangesni nei kai kuriose kitose ES šalyse todėl, kad jiems Lietuvoje taikomas 18 proc. PVM, kai kitose šalyse jis yra gerokai mažesnis ar net nulinis.
Jis taip pat minėjo, kad Lietuvoje pieno produktų kainos svyravo dažniau nei kitose ES šalyse ir todėl, kad tose šalyse žemdirbiai ir pramonė pasirašo ilgalaikes pieno tiekimo sutartis.
„Lietuva yra vienintelė šalis ES, kur yra tipinė pieno pirkimo ir pardavimo sutartis, reguliuojanti santykius tarp žemdirbių ir pramonės. Ji numato, kad šalims nesusitarus dėl pieno supirkimo kainų bet kuri jų gali pasitraukti iš sutarties be jokių įsipareigojimų, įspėjusi prieš 15 dienų. Būtent ilgalaikės – kelių mėnesių sutartys neleido kitose šalyse pieno produktų kainoms svyruoti taip, kaip Lietuvoje. Svyruojant rinkai, ilgalaikės sutartys suteikia galimybę kainą laikyti stabilesnę.