Indeksuotos išmokos – dar didesnė infliacija

Kylant infliacijai, vieni ekspertai siūlo indeksuoti nuvertėjantį darbo užmokestį ir socialines išmokas, kiti tokias idėjas vadina dar didesne pragaištimi, sukelsiančia naują infliacijos bangą.

Kaip jau skelbė LŽ, 2008 metų balandžio mėnesį (palyginti su 2007 metų balandžiu) metinė infliacija sudarė 11,7 procento.

Jos lygį daugiausia lėmė 17,3 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 18,3 proc. pabrangę būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 13,9 proc. – transporto grupių prekės ir paslaugos.

Komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda viešai pasiūlė indeksuoti pensijas ir kitas socialines išmokas bei valstybės tarnautojų atlyginimus.

„Mano nuomone, kai infliacija yra tikrai didelė ir nėra jokių vilčių jos artimiausiu metu sumažinti, reikėtų svarstyti apie pajamų indeksavimo mechanizmą Lietuvoje. Tik, aišku, daryti tai atsargiai, sakyčiau, selektyviu būdu. Aš įžvelgiu galimybę indeksuoti valstybės tarnautojų atlyginimus, pensijas, socialines išmokas, bet būčiau prieš darbo užmokesčio indeksavimą privačiame sektoriuje. Ko gero, šiuo metu pažeidžiamiausių grupių pajamų indeksavimas yra vos ne vienintelė alternatyva ar vienintelis receptas”, – interviu radijui sakė G.Nausėda.

Indeksuoti ne išeitis

„DnB Nord” grupės ekonominių tyrimų vadovas Vadimas Titarenka neabejoja, kad infliacijos poveikį reikėtų bandyti atremti – esą nors atlyginimai ir sparčiai augo, infliacija „suvalgo” didžiąją pajamų prieaugio dalį.

Jis LŽ sakė, kad spartėjant infliacijos tempui labiausiai nukenčia mažas fiksuotas pajamas gaunantys gyventojai: pensininkai, kai kurių biudžetinių įstaigų darbuotojai – mokytojai, gydytojai, policininkai. „Privatus sektorius gali lanksčiai reaguoti į besikeičiančią

infliaciją, biudžetinio sektoriaus atstovams atlyginimas laipsniškai paprastai nedidinamas”, – kalbėjo V.Titarenka.

Tačiau, jo nuomone, išmokų indeksavimas nebūtų gera išeitis. „Ar, padidinus, pavyzdžiui, pensijas pagal faktinį infliacijos lygį (tiek pat procentų, kiek siekia infliacija), pensininkų perkamoji galia bus tokia pati kaip prieš metus? Atsakymas būtų neigiamas – pensininkai už indeksuotas lėšas tikrai negalės įsigyti to paties prekių ir paslaugų krepšelio”, – svarstė finansų analitikas.

Jis sako, kad pensininkai didžiąją pajamų dalį išleidžia mokėdami už maisto produktus, komunalines paslaugas, vaistus. O maisto kainos, pavyzdžiui, balandį, padidėjo gerokai daugiau nei viso vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio kainos.

Vadinasi, pensijas reikia indeksuoti daugiau nei 11,7 procento. „Tad atsiranda techninių klausimų – ką ir kiek indeksuoti”, – svarsto V.Titarenka.

Siūlo subsidijuoti

Ekspertas mano, kad efektyviau būtų kompensuoti dalį mokesčių už komunalines paslaugas tiek pensininkams, tiek kitoms mažas pajamas gaunančioms grupėms, taip pat subsidijuoti būtiniausių prekių ir paslaugų įsigijimą.

Artimiausiu metu esą neturėtų būti tokio maisto produktų kainų šuolio, koks buvo 2007 metų rudenį, tačiau labiausiai turėtų brangti komunalinių paslaugų grupė.

„Šiais metais akivaizdžiai pabrangs šildymas, toliau turėtų brangti

dujos buitiniams vartotojams, 2009 metais uždarius elektrinę, turėtų pabrangti ir elektra. Jeigu būtų pritaikyta sistema, kaip kompensuoti infliacijos poveikį ne indeksuojant, o įvedant lengvatas ir mokant dotacijas, subsidijas, mažas fiksuotas pajamas turintys žmonės būtų apsaugoti nuo šios paslaugų grupės kylančių kainų poveikio”, – tvirtino ekspertas.

Pasak analitiko, darbo užmokesčio indeksavimas, atsižvelgiant į prognozuojamą infliaciją, sukeltų naują infliacijos bangą. Tai esą turėtų įtakos vartotojų lūkesčių pokyčiams. „Taip būtų skatinamas vartojimas, o dėl išaugusios paklausos dar kiltų kainos”, – aiškino analitikas.

Privačiame sektoriuje, jo nuomone, darbo užmokestis didės tokiu pat ar net didesniu tempu nei kainų lygis.

Sulaukė reakcijos

Idėja indeksuoti minimalią algą ir socialines išmokas klaidžioja Vyriausybėje ir Seime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtu Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektu siekiama nustatyti minimalaus darbo užmokesčio indeksavimo principus ir tvarką, socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus. Projekte numatyta indeksuoti pajamas tuo atveju, jeigu metinė infliacija per dvejus metus viršija 4 procentus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.