Šiandien darbą baigia Seimo ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės komisija. Svarstyta daug išeiviams aktualių klausimų, svarbiausias – dėl dvigubos pilietybės. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė ir Lietuvių fronto bičiulių (LFB) Los Andželo sambūrio pirmininkas dr.Rimtautas Marcinkevičius Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst. išeivių parašų, kuriais palaikomas dvigubos pilietybės reikalavimas. LFB iniciatyva prezidentui Valdui Adamkui adresuotos dvi rezoliucijos, tačiau valstybės vadovas nerado laiko susitikti su visą savaitę Vilniuje viešėjusiais išeivijos atstovais.
Rūpestis neveiklumu.
„LFB itin nerimaudama sutiko žinią apie Lietuvos saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūtį Baltarusijoje ir iki šiol domisi šios žūties nepagrįstai ilgai užsitęsusiu ikiteisminiu tyrimu Lietuvoje. 2007 metais LFB pulkininką V.Pociūną po mirties apdovanojo Laisvės premija. Manome, kad iki galo išsiaiškinti žuvusio pulkininko mirties aplinkybes yra Lietuvos valstybės garbės reikalas. Taip pat valstybės garbės klausimas – griežtai įvertinti tuos valstybės pareigūnus, kurie organizavo pulkininko šmeižto kampaniją. Seimo atliktas parlamentinis Valstybės saugumo departamento (VSD) tyrimas parodė, kad juodinimo kampaniją po pulkininko žūties organizavo iki šiol Saugumo departamentui vadovaujantys VSD generalinio direktoriaus pavaduotojai Dainius Dabašinskas ir Darius Jurgelevičius. „Šie pareigūnai yra paskirti Lietuvos prezidento, – teigiama V.Adamkui adresuotoje rezoliucijoje, kurią inicijavo LFB Los Andželo sambūrio pirmininkas dr. Rimtautas Marcinkevičius. – Prašome Jūsų, pone Prezidente, apginti valstybės garbę ir kuo greičiau atleisti iš pareigų asmenis, kurie nėra verti toliau rūpintis valstybės saugumu.” Dar vienoje V.Adamkui adresuotoje rezoliucijoje teigiama, kad demokratinė Lietuvos valstybė turi būti kuriama ant švarių pamatų, o jai tarnaujančių pareigūnų reputacija turi būti nepriekaištinga. „Raginame iki galo įgyvendinti liustraciją Seime, Vyriausybėje, valstybės tarnyboje ir teismuose. Aukštų valstybės postų negali užimti asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos įstatymus ir nuslėpę savo bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis arba apie bendradarbiavimą pranešę tik VSD vadovybei”, – rašoma LFB antrojoje rezoliucijoje. Prezidento patarėjas, Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas Lauras Bielinis vakar teigė, kad prezidentas, atsisakydamas priimti R.Marcinkevičių pokalbio, nepasielgė kaip nors išskirtinai. Esą prezidentūra gauna daugybę įvairių piliečių ar organizacijų raštų. Jie ant prezidento stalo patenka per sekretoriatą. „Ponas Marcinkevičius gali būti ramus – nepraeis nė diena, o jo rezoliucija bus pateikta prezidentui”, – tikino L.Bielinis.
Skaudžios Laisvės premijos
Dr.R.Marcinkevičius per pokalbį su LŽ teigė, kad Lietuvių fronto bičiulių rengiamos politinių studijų savaitės metu priimtos rezoliucijos bus paskata prezidentui imtis realių veiksmų, kad susikompromitavę asmenys būtų eliminuoti iš valstybės tarnybos. R.Marcinkevičius tvirtino, jeigu šalies vadovas neatsižvelgs į rezoliucijas, neatmestina prielaida, kad išeivijos atstovai imsis jiems įprastų protesto formų ir galbūt organizuos piketus prie VSD pastato. „Pirmąja Laisvės premija po mirties apdovanota Loreta Asanavičiūtė. Tikėjomės, kad kitą įteiksime gyvajam, deja, vėl teko po mirties šią premiją skirti V.Pociūnui. Galiu tik pasidžiaugti, kad bent 2008 metais galėjome įteikti premijas dviem gyviems lietuviams – žurnalistui Valdui Vasiliauskui ir Niujorko apygardos pirmininkei Ramutei Žukaitei, aktyviai kovojusiai prieš Aušros vartų bažnyčios uždarymą, – pasakojo R.Marcinkevičius. – Kalbant apie abu minėtus VSD direktoriaus pavaduotojus galiu tik apgailestauti, kad jie „nusipelnė” šmeiždami savo buvusį bendradarbį ir tautietį.” Jis priminė, kad paskutinė didelė JAV lietuvių protesto akcija vyko Niujorke ir Los Andžele, kuria buvo siekiama išsaugoti Aušros vartų parapiją. R.Marcinkevičius apgailestavo, kad Lietuvos valdžia ir visuomenė abejingai žiūri į lietuviško paveldo išsaugojimą už Atlanto. „Esame dėkingi prezidentui, kad jis kalbėjosi su popiežiumi mūsų bažnyčios Manhatane klausimu, tačiau šių pastangų gali būti per mažai. Paskutinėmis žiniomis, jau ketinama uždaryti ir lietuvių bažnyčią Bostone. Žemės sklypai, ant kurių dažniausiai stovi mūsų bažnyčios, yra aukso vertės, tad Amerikos vyskupai prieš mus imasi pačių drastiškiausių priemonių”, – sakė R.Marcinkevičius. Dar vienas išeivijos rūpestis – dėl visiškai neaiškių priežasčių į Lietuvą atšaukiami žinomiausi parapijų kunigai. „Kai nekrikštijama, nebūna vestuvių ar mišias aukoja nežinomi, parapijiečių nemėgstantys kunigai, natūralu, kad bažnyčios veikla apmiršta, o tai ir yra pagrindas jas uždaryti. Taip nyksta lietuviškas paveldas ir griaunami lietuvių tautos išeivijoje pamatai”, – sakė R.Marcinkevičius. Parašas po foto: