Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, siūlydama „įšaldyti” azartinių lošimų plėtrą Lietuvoje. Asociacija aiškina, kad „nesaistoma viešosios politikos reguliavimo principų, nepagrįsta elementariais statistiniais duomenimis, stichiškai didinanti probleminių lošėjų skaičių” azartinių lošimų plėtra verčia skelbti moratoriumą, taip pat atlikti išsamų azartinių lošimų rinkos auditą.
Pasak NLŽVA valdybos pirmininko Samoilo Kaco, azartinių lošimų verslas turi būti ribojamas. Tačiau tai turi būti daroma pagal skaidrius ir aiškius visuomenės bei verslo interesus ginančius principus. Dabar galiojantis Azartinių lošimų įstatymas jų nenumato, o azartinių lošimų plėtra priklauso nuo administracinio pobūdžio Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimų.
Asociacijos nuomone, dėl teisinio reguliavimo spragų ir lošimų reguliavimo patirties neturinčios administracinės veiklos Lietuvos lošimų rinka neatitinka Vakarų Europoje įprasto azartinių lošimų, kaip saugių pramogų, modelio. Lietuvoje, priešingai nei Europos Sąjungoje, vyrauja lošimo namai (kazino) – jie lažybų ir loterijų sąskaita užima 4 kartus didesnę dalį nei Vakarų Europoje. Tokia rinkos struktūra formuoja neigiamą įvaizdį ir nuosaikių azartinių lošimų atžvilgiu.
Asociacija siūlo atlikti išsamų sveikatos, socialinės, ekonominės finansinės ir kriminogeninės būklės azartinių lošimų rinkos auditą, o iki jo stabdyti visų azartinių lošimų rūšių vietų steigimą bei leidimų joms steigti išdavimą.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, Lietuvos azartinių lošimų įstaigose per pirmąjį šių metų ketvirtį pralošta 65,6 mln. litų – 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (54,2 mln. litų). Azartinių lošimų organizatorių pajamos per ketvirtį išaugo 30 proc. – iki 328,6 mln. litų, o laimėjimų išmokos padidėjo 32 proc. – iki 262,98 mln. litų. Šiemet per ketvirtį lošėjai daugiausia prarado prie lošimo stalų – 28,1 mln. litų, arba 13 proc. daugiau nei prieš metus.
Lietuvos azartinių lošimų įstaigose pernai iš viso buvo pralošta 245,9 mln. litų – 31,5 proc. daugiau nei užpernai.