Prezidentas V.Adamkus pasirašė Lisabonos sutarties ratifikavimo dokumentus

Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį Prezidentūroje surengtos iškilmingos ceremonijos metu pasirašė Lisabonos sutarties ratifikavimo įstatymą.

Renginyje V.Adamkus pabrėžė, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas yra dar vienas signalas ES partneriams, kad Lietuva brangina stiprios ir solidarios Europos idėją ir priminė, kad šalis jau ketvirtus metus lygiomis teisėmis su kitomis narėmis dalyvauja priimant ES sprendimus ir skleidžia demokratijos ir laisvės vertybes už ES ribų.

„Lisabonos sutartis – dar vienas Lietuvos žingsnis Europos kelyje. (…) Nors mūsų narystės ES patirtis dar nėra didelė, šiandien galime drąsiai pasakyti: Europos Sąjunga – tai mes“, – kalbėjo V.Adamkus.

Jis teigė, kad sutartyje numatytos reformos Lietuvai ir Europai atvers naujų galimybių, tačiau kartu priminė, kad Europa negalės išspręsti visų vidinių šalies problemų.

„Noriu tikėti, kad, eidami šiuo keliu, atrasime naują – europietišką – kokybę vidaus politiniam gyvenimui. (…) Lietuvoje mes turime užbaigti sudėtingas, neatidėliotinas vidines reformas. Turime ir toliau tvirtinti europietiškąsias vertybes ir standartus mūsų kasdieniame gyvenime, privalome būti pasiruošę atsakyti į sudėtingus energetinio saugumo iššūkius, stengtis artėti link narystės euro zonoje“, – kalbėjo V.Adamkus.

Lisabonos sutartį, kitaip dar vadinamą Europos Sąjungos (ES) reformų sutartimi, Seimas ratifikavo gegužės 8 dieną. Pagal įstatymus, ratifikavimo įstatymas įsigalios po to, kai jį pasirašys prezidentas ir paskelbs „Valstybės žinios“.

Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją ratifikuos visos ES narės.

ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.

Ankstesnę Konstitucijos Europai sutartį Lietuva buvo ratifikavusi pirmoji iš visų ES šalių narių. Lisabonos sutartyje yra išlikę daugiau nei 90 proc. Konstitucijos Europai nuostatų.

Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Be kita ko, Lisabonos sutartyje sumažinamas Europos Parlamento narių skaičius nuo 785 iki 750 (neįskaitant pirmininko), o atskirai valstybei tenkančių vietų skaičius negalės būti mažesnis nei 6 ir didesnis nei 96.

Taip pat pagal Lisabonos sutartį bus panaikinta šiuo metu galiojanti veto teisė – dabar kuriai nors Europos Sąjungos valstybei balsavus prieš, susitarimas blokuojamas.

Nuo 2014 metų įvedama nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu – sprendimas bus priimtas, jei jam pritars ne mažiau kaip 55 procentai valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 procentams ES gyventojų. 2014-2017 metais valstybė narė galės paprašyti, kad būtų balsuojama pagal sistemą, kuri buvo taikoma iki 2014 metų.

Svarbus Lisabonos sutarties aspektas, kad šalys narės turės teisę pasitraukti iš sąjungos be jokių įsipareigojimų, nes šiuo metu „atsiskirti“ nėra jokio mechanizmo.

Lisabonos sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata, jog šalys narės bus solidarios, spręsdamos energetinius klausimus.

Ši nuostata yra ypač svarbi Lietuvai, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra vadinama „energetine sala“, nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos politikos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.