Nors vis mažiau laiko lieka, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, šis europinio masto projektas skęsta intrigų, įtarinėjimų liūne, atskleisdamas, kad mūsų valstybės administracinė sistema visiškai neefektyvi, nesugebanti planuoti ir įgyvendinti ateities uždavinių. Kyla reali grėsmė, kad Vilnius pristatys Europai kultūrinę dykrą, kur turėjo būti nacionalinis stadionas.
Kultūros ministerija (KM), kartu su Vilniaus savivaldybe įsteigusi viešąją įstaigą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS), užvakar VEKS direktorei Elonai Bajorinienei įteikė vidaus audito išvadas. VEKS biuro vadovybė ne vėliau kaip per 15 kalendorinių darbo dienų turi priimti sprendimus dėl pateiktų rekomendacijų.
„Finansinių nusikaltimų tikrai neaptikta”, – vakar LŽ tikino E.Bajorinienė. Ji prisipažino, kad spėjo tik peržvelgti 30 puslapių išdėstytas išvadas. „Nė vienas litas nepanaudotas kitiems tikslams. Pagrindinis priekaištas, kad nepakankamai kontroliavome savo partnerius. Į pastabas atsižvelgsime, spręsime šiuos dalykus”, – sakė E.Bajorinienė.
Tačiau auditorių priekaištai skamba rimtai, jie nurodė nemažai finansinių pažeidimų. Tokia padėtis vėl priminė spaudos konferenciją, per kurią kultūros viceministras Gintaras Sodeika ir kiti VEKS tarybos nariai viešai aiškinosi santykius, minėjo didžiules esą ne pagal paskirtį panaudotas sumas. Tada kilo pagrįstų įtarimų, ar taip nesiekiama kelti sąmyšio ir apskritai žlugdyti visos VEKS programos. Gal kultūros ministras liberalcentristas Jonas Jučas ir G.Sodeika siekia perimti visą VEKS numatytą finansavimą, jį savo nuožiūra išdalyti kitiems projektams?
Rytoj vyks VEKS tarybos posėdis, tačiau E.Bajorinienė abejoja, ar su išvadomis dar nespėję susipažinti tarybos nariai galės aptarti dokumentą. Juoba kad tarybos posėdyje numatyta svarstyti daug kitų neatidėliotinų klausimų. Apie juos ir kitas sunkiai suvokiamas problemas LŽ kalbėjo su VEKS vadove E.Bajoriniene.
Skandalinga padėtis
– Daugelį žmonių pribloškia ir net šokiruoja tai, ką išgirsta apie esą neskaidrų lėšų panaudojimą. Kokia reali padėtis?
– Vienas interneto portalas pirmasis paskelbė informaciją apie įvairius projektų biudžetus, kurie sukėlė labai daug klausimų žurnalistams.
Iš tikrųjų tai buvo preliminari informacija apie ateityje planuojamus įvairių projektų biudžetus. Tai nereiškė, kad būtent tokios sumos bus skiriamos. Tokiame kontekste ir vyko KM auditas. Mūsų įstaigą užpuolė žiniasklaida, ėmė kamantinėti, kur pinigai, kuriuos mes esą išplovėme.
Norėčiau paklausti, ar Lietuvos visuomenė pasirengusi turėti tokio lygio renginį kaip Europos kultūros sostinė? Atsakant reikėtų įvertinti, kad tai valstybinio lygmens projektas, jam rengtasi ne vienus metus. Kai valstybės vardu susitarus su Vilniaus miesto savivaldybe buvo teikiama paraiška Europos Komisijai dėl šio vardo suteikimo, jau turėjome suvokti, kad tai brangus projektas, kad čia neišsisuksi su vienu kitu šimtu tūkstančių litų. Tai buvo tarsi suprantama, kol nepriėjome prie milijonų skirstymo, kol neatsidūrėme konkrečioje visuomeninėje politinėje situacijoje. Prieš ketverius metus teikiant paraišką niekas turbūt nemąstė, kad šiais metais Lietuvoje pirmiausia iškils energetikos klausimai, švietimo rūpesčiai, kad tai yra rinkimų metai. Visa tai sukelia papildomos įtampos. Reikėtų paklausti, ar iš tikrųjų visuomenei tokio projekto reikia.
Pinigų negauna
– Kodėl tokie renginiai ramiai vyksta senosiose Europos valstybėse?
– Vaizdelis iš toliau visada atrodo gražesnis. Visose kultūros sostinėse pakanka problemų. Didžiausias skirtumas tarp mūsų ir senųjų vakarietiškų šalių – planavimo dalykai. Anos šalys turi visai kitas lėšų skirstymo ir jų valdymo tradicijas. Jeigu lėšos planuojamos, tai vėliau jos ir skiriamos. O mes vis dar ieškome veiklos, pinigų skirstymo mechanizmų.
– Tai kiek jau gavote pinigų?
– Vyriausybės nutarimu programai iš viso skiriama apie 300 mln. litų. Tačiau administracinė struktūra suręsta taip, kad Vyriausybė pinigus galėjo skirti tik KM. Pagal Savivaldos įstatymą ministrų kabinetas negali nurodinėti savivaldybei.
Kai buvo sukurta viešoji įstaiga VEKS, ji netapo programos vykdytoja, o tik jos įgyvendinimo instrumentu. Vyriausybė VEKS gali tik rekomenduoti, o ne tiesiogiai nurodyti.
– Ar tai reiškia, kad VEKS skirtų pinigų tiesiogiai negauna?
– Tai reiškia, kad Vyriausybė pasirengusi skirti lėšų, bet visiškai neaišku, kokiais kanalais tos lėšos turėtų įplaukti.
Kai žiūrime į programų ir rinkodaros dalį, vyksta įdomiausi dalykai. Jie atsirado pradėjus formuoti 2008 metų biudžetą. Paaiškėjo, kad numatytos lėšos nebūtinai turi būti administruojamos per VEKS. Jos gali būti skiriamos ir tiesiogiai per KM, ir tiesiogiai per Vilniaus miesto savivaldybę. Sostinės taryba tai įtvirtino savo 2008 metų biudžete. Ten pasakyta, kad programai skirta apie 15,3 mln. litų, dotacija mūsų įstaigai siekia 12 mln. litų. Didysis biurokratinis triukas. Neaišku, kas koordinuoja ir mato tą visumą.
Be to, nežinome, kiek pinigų iš 21 mln. litų, šiemet skirtų per KM, bus administruojama per VEKS. Žodžiu, jau gegužė, o mes net nesame išsprendę šio svarbaus klausimo su KM.
Su savivaldybe kitaip – jau sudarėme sutartį 12 mln. litų, tačiau yra problemų. Kas iš to, kad yra sutartis – negauname pagal grafiką tų pinigų ir sėdime skolingi.
– Kur dingo daugiau kaip 3 mln. litų, kurie kartu su 12 mln. litų buvo įtraukti į Vyriausybės nutarimą, o miesto savivaldybė jų neduoda?
– Turbūt miesto tarybos nariai turėjo kitų minčių ir idėjų. Vieną jų deklaravo Kultūros komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis sakydamas, kad iki 2009 metų Vilniuje reikia pastatyti skulptūrų. Tačiau apie tai nebuvo kalbėta su VEKS, nors turime panašią viešųjų erdvių sutvarkymo programą.
Labai panaši veiklos linija buvo išsakoma ankstesnio vicemero Algirdo Paleckio, kuris tiesiogiai kuravo mūsų įstaigą. Nors programos apmatai jau buvo numatyti, jis visą laiką bandė aiškintis, kaip joje dalyvaus Vilniaus saviveiklos kolektyvai. Laimė, dirbu ne viena, už nugaros yra patariamoji taryba, daugybė ekspertų, jie tą programą skersai išilgai ne kartą vertino. Ką su tokiais pageidavimais daryti, kai jie net nebuvo oficialiai raštu išdėstyti? Viskas vyksta per uždarus savivaldybės ir KM posėdžius, į juos mūsų net nekviečia.
Štai šių metų pradžioje apsižiūrėta, kad suplanuoti Lietuvos kultūros pristatymo renginiai Ukrainoje, Vokietijoje, Vasario 16-osios 60-metis. Tada KM nusprendė, kad tie renginiai yra ir Kultūros sostinės viešinimo dalis, todėl jiems buvo skirtos VEKS lėšos. Mes tai sužinojome ne tada, kai planavome 2008 metų biudžetą, o kai jis buvo suplanuotas ir taryba jam pritarė. Šiandien labai liūdna minėti faktą, kad suinteresuotos šalys dar neturi aiškių atsakymų į visus klausimus.
Kas valdo lėšas?
– Taigi ne tik VEKS įgyvendina kultūros sostinės programą?
– Taip. Todėl keista, kad tenka kartais aiškintis dėl visų 300 mln. litų. Šiandien vis labiau aiškėja, kad turėjo būti sukurta ne tokia viešoji įstaiga, arba bent jau ne su tokiais įgaliojimais. Juk yra viešųjų įstaigų, turinčių viešojo administravimo funkcijų, kurių neturime mes. Juk turime dalyvauti ne viename konkurse, prašydami lėšų.
Šiandien sunku pasakyti, kuri iš institucijų yra koordinuojanti. Mes galime atsakyti tik už tas lėšas, kurios patenka į mūsų įstaigos sąskaitas. Kyla klausimas, kuri institucija viską laiko savo rankose ir valdo padėtį.
– Tokia yra?
– Nėra, yra tik priežiūros komisija.
– Tai kai kam labai patogi situacija.
– Gana patogi. Mūsų įstaiga bet kokiu atveju bando imtis koordinatorės vaidmens, nors nevaldome pinigų, negalime ir nenorime prisiimti atsakomybės. Tačiau dalį koordinacinio darbo atliekame ir sudarome programos kalendorių.
Žodžiu, jau patiriame krizę. Labai norėčiau tikėti, kad įmanoma ją įveikti su viena sąlyga – jei šį projektą visos dalyvaujančios šalys ir politinės partijos vertins kaip prioritetinį ir nevels jo į vienadienes situacijas. Apie visą galimą riziką kalbėjome VEKS taryboje, kai paaiškėjo, kad KM reikia perdėlioti programai skirtas lėšas.
Paradoksas – kai pavieniui bendraujame su steigėjais, beveik įmanoma rasti bendrą kalbą, o kai sueiname į krūvą, prasideda paklodžių tampymas į savo pusę.
Pats finansavimo mechanizmas ydingas. Esame padėties, kurią ne patys kūrėme, įkaitai. Tarsi samdiniai. Ne kartą sakiau, jei koordinavimo naštą gali ir nori prisiimti savivaldybė ar KM, kyla klausimas, kam ši organizacija sukurta. Reikia skubiai ieškoti išeities. Juk niekur 2009-ųjų nenukelsi.
– Kas vyksta VEKS taryboje, kurios pirmininkas vis dar buvęs meras Artūras Zuokas, jau neturintis jokių pareigų savivaldybėje?
– A.Zuoką VEKS taryba išrinko iki įstaigos gyvavimo pabaigos.
Dirbame liūlančioje pelkėje ir bandome joje nepaskęsti. Net negalime sudaryti sutarčių. Puikus pavyzdys – projektas „Lietuvos kultūros sostinė”. Kai teikėme sąmatą KM, galėjome tik rašyti, kad konkurso fondas – 100 tūkst. litų. Tačiau iš VEKS reikalavo detalių būsimo konkurso laimėtojo projekto sąmatų, kurias VEKS sužino tik pasibaigus konkursui. Todėl KM neskyrė pinigų teigdama, esą nežinia, kokioms reikmėms jie bus skirti. Kol negalime smulkiai įvardyti išlaidų, tol negauname KM paramos savo projektams. Mes negalime smulkiai jų įvardyti, kol neatliekame viešųjų pirkimų. Jei neturime lėšų viešiesiems pirkimams, negalime skelbti konkursų. Esame visiškoje aklavietėje.