Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijai persiritus į antrąją pusę, pasirodė, kad Kauno „Žalgiris” turi daugiau rezervų nei jo varžovas Vilniaus „Lietuvos rytas”.
D.Collinsas pasitempė čiurną
„Žalgirio” krepšininkai LKL finale atrodo vis galingiau ir pergalės svarstyklės aiškiai pakrypo į jų pusę.
Užvakar namuose 92:79 įveikę „Lietuvos rytą”, žalgiriečiai serijoje iki keturių laimėjimų pirmauja 3:1 ir rytojaus dvikova Vilniuje gali būti lemiama.
Ketvirtojoje dvikovoje sporto halėje kauniečių pranašumas vėl buvo juntamas visais atžvilgiais, vilniečiai atrodė labiau pavargę. Jie per pirmąsias 20 min. sugebėjo į savo krepšį praleisti 56 taškus.
Lygi kova vyko tik pirmajame ketvirtyje, antrajame, kurį pradėjo „Žalgirio” antrojo penketo žaidėjai, aikštės šeimininkams pavyko atitrūkti (33:23). Nuo šios akimirkos „Lietuvos rytas” visą laiką buvo besivejančiojo vaidmenyje. Keletą kartų vilniečiai dar buvo pavojingai priartėję, tačiau žalgiriečiai atsitiesdavo ir vėl nutoldavo.
Šįkart pagrindiniams Kauno komandos krepšininkams itin sėkmingai talkino į aikštę sugrįžęs Marko Popovičius, Dainius Šalenga, Mantas Kalnietis. O lyderiu vėl buvo slaptu ginklu tapęs Damiras Markota.
„Lietuvos rytas” tokių rezervų turėjo mažiau. Komandos galimybes kovoti dėl pergalės dar labiau sumažino pražangos, kurių pagrindiniai žaidėjai spėjo prisirinkti dar iki didžiosios pertraukos.
„Žalgirio” nuotaiką sugadino rungtynių pabaiga – čiurnos traumą patyrė svarbiausias komandos atakų organizatorius DeJuanas Collinsas. Komandos gydytojas Robertas Narkus vakar informavo, kad trauma nėra labai sunki, amerikiečiui atliekamos fizioterapijos procedūros ir tikimasi, kad jis galės žaisti šeštadienį.
„Bent jau pats krepšininkas net neturi minčių, kad galėtų nežaisti penktųjų rungtynių. Jis – tikras karys”, – sakė R.Narkus.
Svarus atsarginių indėlis
„Žalgirio” strategas Rimantas Grigas džiaugėsi, kad jo komanda prisitaikė prie visiškai kitokios varžovų gynybos.
„Ankstesnėse dvikovose „Lietuvos rytas” mums leido atakuoti iš toli, o šįkart atidžiai saugojo žaidėjus prie šešių metrų linijos. Todėl mes veržėmės po krepšiu ir sėkmingai išnaudojome individualų pranašumą žaisdami vienas prieš vieną. Varžovai, stabdydami mūsų prasiveržimus, rinko pražangas, – kalbėjo R.Grigas. – Apskritai žaidėme geriau ir buvome verti pergalės.”
Treneris liko patenkintas ir atsarginių žaidėjų indėliu: „Lietuvos rytas” yra ne tokia komanda, kuri lengvai pasiduoda, todėl kovėsi iš paskutiniųjų. Turėjome kontroliuoti varžybų spartą, sumažinti emocijas, todėl nemažai laiko aikštelėje praleido atsarginiai žaidėjai. Ilgame varžybų maratone atsarginiai turi prisidėti prie žaidimo, nes penki žaidėjai gali laimėti vienas ar dvejas rungtynes, bet ne visą seriją. Labai gerai, kad jau grįžo Marko Popovičius. Šiek tiek bijojome dėl jo kojos, bet jis pats žino, kaip pasisaugoti. Vienu metu jis patempė komandą į priekį.”
Pasinaudojo gautu šansu
22 metų 208 cm ūgio D.Markota vėl buvo tas „Žalgirio” ginklas, kuriam varžovai nerado jokių priešnuodžių.
– Damirai, kas lėmė trečiąją „Žalgirio” pergalę?
– Manau, kad rungtynių baigtį nulėmė geresnė gynyba. Svarbiu momentu atkovojome kamuolius, pataikėme baudos metimus ir pavyko laimėti.
– Kuris varžovų aukštaūgis jums atrodo pavojingiausias?
– Nemąstau apie tai. Su kuriuo tenka žaisti, su tuo ir kovoju. Galbūt Kenanas Bajramovičius yra fiziškai stipresnis žaidėjas, jis gali žaisti ir baudos aikštelėje, ir atsitraukęs, todėl su juo kovoti yra labai sunku.
– Kuo paaiškinti taip sparčiai gerėjančią jūsų sportinę formą?
– Kai tik atvykau į „Žalgirį”, nedaug laiko praleisdavau aikštėje. Gaila, kad traumą gavo Mamadou, tačiau dėl to man atsirado galimybių žaisti. Dabar aikštelėje praleidžiu daugiau laiko, komandos draugai pasitiki manimi ir, manau, kad sportinę formą dar galiu pagerinti.
Rinko neprotingas pražangas
„Žalgiris” pelnytai laimėjo, – pripažino varžovų pranašumą „Lietuvos ryto” vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. – Tokio atviro krepšinio žaisti su „Žalgiriu” mes negalime. Tik 9 minutes kovojome taip, kaip mokame. Likusią rungtynių dalį nieko negalėjome atsakyti „Žalgiriui”, ypač žaidžiant vienas prieš vieną.”
Nors jo auklėtiniams buvo pavykę keletą kartų priartėti iki 4–6 taškų, skuboti sprendimai neleido perimti iniciatyvos. Žaidimą trikdė ir lyderių pražangos.
„Pražangos yra žaidimo dalis, bet man nepatiko, kokiu būdu jos buvo gautos. Daug kartų žaidėjai prasižengė neapgalvotai, suteikdami šansą varžovams pelnyti 2 taškus su bauda, todėl ir atsiliekame serijoje 1:3”, – reziumavo serbas.
Vis dėlto jis teigė nepraradęs vilties, kad dar gali iškovoti LKL čempionų titulą.