Ekonomikos ateities dėlionė

Infliacija tapo šaltu dušu ir iš gero gyvenimo sapno pažadino tiek gyventojus, tiek verslą. Latvijoje ir Estijoje ekonomikos augimo tempas jau sulėtėjo ir šios šalys, regis, turėtų sėk-mingai atsitiesti, o Lietuva dar tik klimpsta į duobę.

Pirmosios prastėjančio gyvenimo skonį pajuto statybos bendrovės. Dar visai neseniai klestėjusios įmonės vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, klimpsta į skolas. Kada pasipils bankrotai – tik laiko klausimas.

Antstoliai vis dažniau sulaukia teismo nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti įsiskolinusių įmonių sąskaitas bei likusį turtą.

„Statybos įmonės turi problemų. Nuo metų pradžios gavome kur kas daugiau pranešimų apie teismų skirtus turto areštus nei anksčiau. Skolų sumos labai įvairios: nuo dešimties iki šimtų tūkstančių. Deja, kai kurios smulkiosios įmonės yra registruotos bute ir jokio turto neturi“, – dienraščiui sakė antstolis Andrius Bublys.

Patys statybininkai padėties nedramatizuoja, o smulkių žaidėjų bankrotus vadina natūraliu procesu. Į asociaciją susibūrusios verslo senbuvės tikisi susigrąžinti laikus, kai padėties vietos rinkoje nedrumstė kainas mušantys naujokai.

Ar statybos sektorius netaps pirmąja ekonomikos krizės auka, galbūt paaiškėti jau po kelių mėnesių. Rudeniop galbūt atrasime atsakymą į klausimą,

Kaip gyvensime toliau?

Tiesa, rudenį Lietuvos laukia rinkimai, taigi valdančios politinės jėgos stengsis „praslysti“ ir išvengti nepopuliarių sprendimų. Lieka tikėtis tvirtos Finansų ministerijos rankos formuojant nedeficitinį 2009 m. biudžetą ir pagaliau atrandant, kur galima apkarpyti viešojo sektoriaus išlaidas. Nereikia pamiršti, kad ant nosies – 2010-ieji ir du, o gal net ir tris kartus brangesnė elektra. Tai mūsų ūkiui ir gyventojams tikrai gali suduoti sunkiai pakeliamą smūgį.

„Turto“ kalbinti politikai ir ekonomistai kol kas mato skirtingus ekonomikos raidos scenarijus.

Rimantas Šadžius, finansų ministras:

Mažesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas reiškia, kad natūraliai pasikeitė ekonomikos ciklas. Finansų ministerija prognozuoja, kad BVP šiemet augs 5,3 proc. Toks ekonomikos lėtėjimas yra sveikas ir negali būti lyginamas su kietu nusileidimu.

Vilkimės, kad nepaseksime Latvijos ir Estijos pėdomis. Žinoma, Lietuvos ekonomika yra veikiama panašių tarptautinių aplinkybių, tačiau turime vieną esminį skirtumą. Mūsų namų ūkių ir įmonių skolų lygis, skaičiuojant procentą nuo BVP, yra beveik du kartus mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra gerokai mažesnė paskolų virtimo blogomis tikimybė, tai lemtų ir masinį įmonių bankrotą. Staigus ekonomikos sulėtėjimas būtent tuo ir pavojingas, kad įmonės nutraukia veiklą, atleidžia žmones.

Abejonių nekyla, kad kai kurios įmonės bus priverstos keisti veiklos pobūdį, ypač tai palies statybų sektorių. Kartu ir žmonės turi būti pasirengę keisti savo kvalifikaciją. Jei įmonės ir gyventojai per trumpą laiką sugebės persiorientuoti, išvengsime skaudžių socialinių ekonomikos lėtėjimo padarinių: ilgalaikio nedarbo, didėjančio bedarbių skaičiaus.

Neatmetu, kad artėjant Seimo rinkimams kai kurie žmonės nori susikrauti politinį kapitalą karksėdami apie artėjančią krizę.

Vadimas Titarenko,banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas:

Kelerius metus iš eilės mūsų ekonomikos variklis buvo gerėjantys namų ūkių ir verslo subjektų lūkesčiai. Visi rodikliai gerėjo iki praėjusių metų balandžio. Ūkį buvo apėmusi euforija, nedarbas beveik nulinis, BVP augo bene sparčiausiai ES, daug metų gyvenome mažos infliacijos arba defliacijos sąlygomis, atlyginimai ėmė augti labai sparčiai.

Dabar situacija pasikeitė, nes vidaus rinka išsikvėpė. Lietuvos ekonomika negali ilgai augti tik skatinama vidaus vartojimo, verslas turi eiti į užsienio rinkas. Įmonės jau susiduria su mokumo problema, prie blogėjančių ateities lūkesčių prisideda ir infliacija. Ji tapo šaltu dušu: paryškino ūkio problemas ir privertė pesimistiškiau vertinti ateities perspektyvas.

Didelė infliacija sukelia tokį trumpalaikį efektą: norisi daugiau išlaidauti šiandien, nes ryt kainos bus didesnės ir įsigyti galėsiu mažiau. Tačiau netrukus šis efektas išnyks, o žmonės ims daugiau taupyti, atidėti juodai dienai. Jei gyventojai ims mažiau pirkti, įmonės mažiau parduos, taigi gaus mažiau pajamų ir turės mažiau galimybių didinti darbo vietų skaičių ir darbo užmokestį, o tai dar labiau mažins visuomenės optimizmą.

Įmonių rodikliai kol kas atrodo gerai, tačiau be „Mažeikių naftos“ pramonės augimas beveik lygus nuliui.

Be statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus, kur projektai stabdomi ir bankrutuoja smulkios įmonės, komplikuota padėtis ir krovininio kelių transporto sektoriuje.

Violeta Klyvienė, „Danske Bank“vyresnioji analitikė Baltijos šalims:

Iš Rusijos krizės buvo lengviau išbristi nei iš dabartinės. Pirmoji kilo dėl staiga pasikeitusių prekybos sąlygų sukelto šoko. Mūsų pramonė parodė, kad yra lanksti, ir greitai persiorientavo. Dabar šokas susijęs su vidinėmis priežastimis, didžioji dalis Lietuvos ekonomikos augimo buvo paremta vieno sektoriaus (nekilnojamojo turto – red. past.) plėtra. O kas gali užimti jo vietą? Mes neturime išskirtinės eksporto rinkos, negaminame išskirtinių prekių ar produktų. Beveik 30 proc. viso Lietuvos eksporto, nukreipto į Rusiją ir NVS šalis, kol kas kompensuos neigiamą euro zonos bei Latvijos ir Estijos raidą. Be to, sunku pasakyti, kaip ilgai mūsų eksportas išliks konkurencingas.

Nuo 2009-ųjų laukiame 20–30 proc. didesnių elektros kainų, jų šiemet išvengėme dėl artėjančių rinkimų. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę bus suduotas dar skaudesnis smūgis – elektra gali brangti net iki 3 kartų. Dėl to infliacija grįš į dabartinį lygį ir ištirpdys ūkio augimą.

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

Lietuvos laukia dideli energetikos kainų šokai: elektros, šilumos brangimas. Kai prarysime naujas energetikos kainas, bus matyti, kaip mūsų ekonomika atrodys.

Apie viešųjų finansų krizę kalbu jau, rodos, šešerius metus. Turime kone mažiausią biudžetą ES, tačiau norime apžioti visas funkcijas. Viešasis sektorius ėmė degraduoti ir pats privatizavosi. Kiekvienas iš mūsų vis daugiau mokame iš savo kišenės: mokame korepetitoriams, už operacijas ir net tvarstį.

Mokytojų streikai, kultūros darbuotojų bado akcijos, benzino trūkumas policijoje – tai viešojo sektoriaus krizės padariniai. Dabar turime nuspręsti, ar kurias nors funkcijas perduosime privačiam verslui, ar kaišiosime mokesčių sistemos skyles ir nebeturėsime vieno mažiausių biudžetų ES.

Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas

Brangstanti energija vienodai veikia visus. Skaudžiausiai tai pajus tie verslininkai, kurie gamyboje naudoja daug elektros, dujų ar degalų, kaip transporto sektorius. Smulkiųjų mažmeninės prekybos įmonių sektorius neišvengs kainų kėlimo, nes tiekėjai kiekvieną naują prekių partiją pristato didesnėmis kainomis. Negalime taikyti mažesnių maržų, nes mūsų sąnaudos taip pat didėja.

Vienas kitas asociacijos narys jau praneša nutraukiantis veiklą ir išeinantis iš asociacijos. Jau yra tokių verslininkų, kurie bankrutuoja. Vis dėlto manau, kad prie sunkesnių sąlygų smulkiajam verslui prisitaikyti bus lengviau, nes tokioms įmonėms paprasčiau keisti veiklos pobūdį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.