Šiaulietė Teresė Pocienė nuo pat kūdikystės augina anūkę Agnę. Tačiau jų bendro gyvenimo metai buvo paženklinti ašaromis. Prie skausmo daugiausia prisidėjo vaiko teisių sergėtojai. Dėl to moteris jau bylinėjosi Šiaulių apygardos teisme. Dabar ji nemato kito kelio – tik kreiptis į Strasbūrą.
Neseniai Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad Šiaulių savivaldybės administracija dėl aplaidaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo pensininkei T.Pocienei ir jos anūkei turi sumokėti piniginę kompensaciją ir atlyginti moralinę žalą. Močiutei turi būti išmokėta 20 tūkst. litų, anūkei – 30 tūkst. litų. Nukentėjusiosios reikalavo dešimtkart didesnės sumos.
Savivaldybės administracija teismo sprendimą apskundė. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad netiksliai nurodytas bylos atsakovas. Dėl to teismų maratonas prasidėjo iš naujo. „Nebeturiu sveikatos kovoti. Jau į parduotuvę viena nevaikštau, – LŽ guodėsi 62 metų T.Pocienė. – Nebetikiu, kad mano anūkei už visas patirtas skriaudas galima atlyginti per Lietuvos teismus. Po kito teismo sprendimo kreipsiuosi tiesiai į Strasbūrą.”
Ieškoti tiesos Europos Žmogaus Teisių Teisme T.Pocienę skatina istorija, kuri trunka daugiau kaip 16 metų – nuo pat anūkės gimimo.
Pakirto kojas
Agnės motina mirė, kai mergaitei buvo vos 2,5 metukų. Mažylė liko gyventi pas močiutę. Tėvas su Agnės motina išsiskyrė dar prieš jai mirštant ir savo atžala nesirūpino. 1994-ųjų pradžioje mergaitės globa buvo priskirta močiutei T.Pocienei.
Tačiau netrukus tėvas panoro susigrąžinti dukterį. Jam talkino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. 1998 metais mero potvarkiu T.Pocienei buvo nutraukta anūkės globa. Šią istorijos dalį moteris prisimena kaip baisiausią košmarą: „Jei būčiau viena tai mačiusi, suabejočiau, ar dar esu sveiko proto. Tačiau tai regėjo keturios poros akių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus kompiuteryje pamačiau, kad mano anūkė – įvaikinta. Puoliau visų klausinėti, kas galėjo be mano žinios ir sutikimo įvaikinti anūkę? Apniko baisiausios mintys – gal mergaitė tokiu būdu „parduota” įtėviams iš užsienio? Darbuotojai man nieko nepaaiškino. Kai ėjau namo, manęs vos nepartrenkė automobilis.”
Mergaitės globa buvo perleista tėvui, tačiau iš esmės niekas nepasikeitė. Agnė ir toliau gyveno pas močiutę. Tik tėvui nebereikėjo mokėti alimentų. Močiutė ir anūkė nuolat jautė baimę, kad gali būti išskirtos per jėgą. Anot močiutės, mergaitė nenorėjo gyventi su tėvu, kurį tik iš matymo pažinojo ir nelaikė artimu žmogumi. „Tikrai niekada nedraudžiau tėvui susitikti su dukra, tačiau jis Agnės nelankė, nesirūpino ja”, – pasakojo T.Pocienė.
Nagrinėja iš naujo
Praėjo septyneri metai, kol moteris po ilgų ginčų susigrąžino anūkės globą. 2005-ųjų pavasarį Šiaulių miesto apylinkės teismas apribojo Agnės tėvo valdžią dukrai. Tada teismas nustatė, kad vyras siekė vaiko globos tik norėdamas nemokėti alimentų.
Kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo T.Pocienę paskatino vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji konstatavo, jog dėl Šiaulių vaiko teisių gynėjų formalaus darbo Agnė patyrė psichologinį stresą.
Pernai T.Pocienė Šiaulių savivaldybės administracijai pateikė pusės milijono litų ieškinį dėl sugadintos sveikatos ir patirto streso. Agnei – 300 tūkst. litų, o T.Pocienei – 200 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apygardos teismas močiutei priteisė 20 tūkst. litų, jos anūkei – 30 tūkst. litų. Šie pinigai liko nesumokėti, nes teismų ratas įsisuko iš naujo.
Savivaldybės administracijos atstovai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Šis Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino, nes netiksliai buvo nurodytas atsakovas. Byla perduota nagrinėti iš naujo.
Sveikata blogėja
„Jaučiuosi labai blogai. Kartais norisi viską mesti. Po teismo sprendimo net atsidūriau ligoninėje – plyšo kairysis prieširdis. Vos tik pagalvoju apie teismus, pakyla kraujospūdis. Anūkei – vos 16 metų, bet ji jau vartoja krūvas medikamentų, tarp kurių yra net hormoninių”, – kalbėjo T.Pocienė.
Moteris iki šiol nežino, kokiu pagrindu iš jos buvo atimta Agnės globa. Kodėl T.Pocienės namuose, girdint anūkei, močiutę žadėta įkalinti iki gyvos galvos. Kas suteikė teisę vaiko teisių gynėjams įeiti į butą, kai moters nebuvo namie, ir savo kalbomis iki ašarų išgąsdinti Agnę?
„Mano sąžinė rami. Anūkę rūpestingai auginau. Ir noriu, kad bent jai už visus vargus būtų atlyginta, o kaltininkai teisingai nubausti”, – pabrėžė T.Pocienė.
Padėtis keičiasi?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė LŽ patvirtino, kad jos vadovaujama tarnyba paskatino T.Pocienę ieškoti kompensacijos už moralinę žalą. „Nustatėme, jog kai kurie Šiaulių vaiko teisų gynėjai dirbo formaliai ir priėmė neteisingus sprendimus. Dėl to nukentėjo T.Pocienė ir jos anūkė Agnė”, – sakė kontrolierė.
R.Šalaševičiūtė mano, kad situacija šiuo metu iš esmės keičiasi. Nuo metų pradžios jau nebedirba Šiaulių vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjas Jestifijus Solovjovas. Praėjusį penktadienį iš darbo savo noru išėjo specialistė Vida Kazlauskienė, dėl kurios buvo gauta daugiausia nusiskundimų.
Patarle,kad svetimo skasmo nebuna,tik zodziai!Atvirksciai-niekas niekam nerupi !
Zmogu tiek ivaro i kampa,kad is tiesu nebesinori gadinti sau sveikatos,kurios deja ir taip negalime pasigirti!
Visur tik apgaule,net teismuose,o kaip ir siuo atveju-vaiku teises .Nezinia kam reikalingi ju darbuotojai,jei nieko nepadeda,o,eina is vien su valdzios atstovais!
O ka tu paprastas zmogelis gali padaryti,jei dar ir pinigeliu advokatui neturi,arba advokatas tik „nulupa” zmogu,taciau naudos -jokios! Labai uzjauciu ir suprantu mociute ir anuke,kuri brestant mate tik blogaja gyvenimo puse!Jai trauma visam gyvenimui!
Tokia ta musu sistema ir „teisine”valtybele!