Seimo Socialdemokratų partijos frakcija siūlo stabdyti nepagrįstą, jos nuomone, būtiniausių maisto produktų kainų kilimą.
„Darytina išvada, kad prekybininkai, siekdami didesnių pelnų, kelia produktų kainas nepagrįstai, pasinaudodami savo išskirtine padėtimi rinkoje. Tai kelianti nerimą tendencija – ne tik dėl augančios infliacijos ir blogėjančios vartotojų padėties, bet ir dėl produkcijos tiekėjų – gamintojų žlugdymo”, – pareiškė Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Socialdemokratų partijos frakcija Seime, aptarusi padėtį su Konkurencijos tarybos vadovu, atkreipė dėmesį ir pasiūlė tarybai sekti, kaip formuojama būtiniausių maisto produktų mažmeninė kaina – nuo gamintojo iki vartotojo.
Socialdemokratų partijos frakcijos Seime nuomone, Ūkio ministerija ir Konkurencijos taryba neatlieka savo funkcijos subalansuojant stambių, vidutinių ir smulkiųjų įmonių veiklos sąlygas, reglamentuojant mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ekonominius santykius taip, „kad būtų užtikrinta efektyvi konkurencija, mažmeninės prekybos įmonės nepiktnaudžiautų turima rinkos galia, būtų užtikrintas atsiskaitymas laiku už pateiktą produkciją ir kad būtų apsaugoti tiekėjų, smulkiojo ir vidutinio verslo interesai ir sudarytos prielaidos optimaliam būtiniausių maisto produktų, taip pat ir naftos produktų kainų formavimui”.
Socialdemokratų partijos frakcija Seime, siekdama, kad iškelti klausimai būtų sprendžiami neatidėliojant, siūlo Ūkio ministerijai ir Konkurencijos tarybai operatyviai parengti atitinkamus teisės aktus.
Kaip pastebi socialdemokratai, mažmeninėje prekyboje vis labiau dominuojant didiesiems prekybos centrams, iš rinkos išstumiami smulkieji bei vidutiniai prekybininkai. Šie centrai, anot politikų, dažnai piktnaudžiauja rinkos galiomis – priverstinai sumažina produkcijos tiekėjams mokamas sumas, taiko kitas nesąžiningas sąlygas. „Kontroliuodami ūkininkų, gamintojų ir kitų tiekėjų ryšius su vartotojais, siekdami savo pelnų augimo, vienpusiškai didina realizuojamų produktų kainas, o dėl nepagrįstai didėjančių, ypač būtiniausių maisto produktų kainų, nukenčia vartotojai”, – teigiama socialdemokratų pranešime.
Pasak pranešimo, prekybos centrai produkcijos tiekėjams diktuoja sąlygas, garantuojančias jiems ne mažesnį kaip 40 proc. antkainį – reikalauja, kad tiekėjo pardavimo kaina būtų bent 25 proc. mažesnė už produkto kainą parduotuvėse, be to, dar priskaičiuoja utilizacijos, reklamos, sandėliavimo, lentynos ir kitokius mokesčius. „Taip pat jie gali nustatyti savo antkainį ir produktų kainas, atsižvelgdami į paklausą. Todėl ir brangsta pieno, mėsos gaminiai ne keliais, o dešimtimis procentų ar net kartais (kaip tai atsitiko su Zanavykų sūriu) brangsta beveik dvigubai”, – pareiškė socialdemokratai.
Kai kurių prekybos įmonių gaunamas pelnas, pastaruoju metu didėjant infliacijai, ypač išaugo. Socialdemokratų duomenimis, Lietuvos įmonių pelnas, nesumokėjus pelno mokesčio, 2007 m. padidėjo 1,7 karto ir sudarė 8,8 proc. gautų pajamų. Panašiai augo pelnas ir maisto produktų gamyboje: pajamoms išaugus 23 proc., pelnas padidėjo beveik dvigubai ir sudarė 7,3 proc. įmonių pajamų. Tuo tarpu mažmeninėje prekyboje pajamos 2007 m. padidėjo taip pat tik ketvirtadaliu, o pelnas išaugo net 4,2 karto (nuo 535,4 mln. Lt iki 2266,3 mln. Lt) ir sudarė 11,5 proc. pajamų. „Apie tokį pelno augimą bet kuris verslo subjektas gali tik svajoti”, – teigia I. Šiaulienė.
Pasak jos, susirūpinimą panašia situacija ES išreiškė ir Europos Parlamentas, siūlydamas Europos Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui ieškoti priemonių, kaip apsaugoti gamintojus ir vartotojus nuo prekybos centrų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.