Mažoms statybos įmonėms gali tekti trauktis iš rinkos

Naujų statybų banga šalyje rimsta, o didžiosios statybų bendrovės neslepia: subrangovų – mažų ir vidutinių rinkos dalyvių – paslaugų reikės vis mažiau. Nuo 2002 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo įkurta apie pustrečio tūkstančio naujų statybos įmonių, dauguma jų – nedidelės ir individualios. Naujokės tikėjosi atsiriekti savąją statybų rinkos, žadėjusios aukso kalnus, pyrago dalį, tačiau pastarojo meto permainos nekilnojamojo turto plėtros ir statybų sektoriuje tokios staigios, kad tenka galvoti ne apie pyragą, o apie juodos duonos plutą, rašo „Verslo žinios“.

„DnB Nord“ banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad lėtėjant statybų rinkai sunkiausia išgyventi bus neseniai įkurtoms nedidelėms įmonėms, ypač jei jos per kelerius gyvavimo metus nespėjo užsitarnauti labai geros reputacijos ar nerado specifinės nišos veiklai. Analitikė prognozuoja, kad artimiausiu metu gali mažėti statybos įkainiai, lėčiau augs atlyginimai. Mažėja darbo jėgos paklausa, bendrovės pradeda rinktis kvalifikuotus, patyrusius darbuotojus, tad metų pabaigoje tikimasi didesnių nedarbo rodiklių, ypač statybos sektoriuje.

„Didieji rinkos dalyviai turi daugiau finansinių pajėgumų, gali subalansuoti veiklą, jei reikia – pakeisti kryptį ir taip išgyventi rinkos svyravimus. Mažiesiems šie ciklai gali būti pražūtingi“, – mano J. Rojaka.

Ekspertai prognozuoja, kad iš rinkos turės pasitraukti smulkios statybos įmonės, kurių apyvarta iki 10-12 mln. litų. Vienintelis jų išsigelbėjimas gali būti ES finansuojami projektai, į kuriuos jos veršis stengdamosi dirbti, kad ir be pelno, tik mėgindamos išvengti bankroto. Beje, per ateinančius kelerius metus sumažės ir didžiųjų statybos bendrovių pelnai.

Tuo tarpu didžiųjų nekilnojamojo turto bendrovių vadovai toliau demonstruoja olimpinę ramybę, teikdami argumentus, kad nekilnojamojo turto rinkoje griūtis negresia. AB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia tikįs, kad 2005-2006 m. buvęs neracionalus kainų kilimas jau baigėsi ir būstų rinka grįžta į pusiausvyros būseną. Be to, jis pažymi, kad šiandieninė rinkos stabilizacija turi daugiau pranašumų nei trūkumų: iš rinkos buvo priversti pasitraukti spekuliantai ir neprofesionalūs plėtotojai, lemiamu pasirinkimo veiksniu tampa buto kokybė, formuojasi pirkėjų rinka.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.