Saugių kelionių vizija

ES strategai ragina visapusiškai remti gyvybes saugančių automobilių gamybą ir pirkimą

Europa prisipažįsta nesugebanti išspręsti 2001 m. baltojoje knygoje įrašyto transporto politikos uždavinio – iki 2010-ųjų perpus sumažinti tragiškų avarijų skaičių. Nors kai kuriose Senojo žemyno šalyse padėtis keliuose iš tiesų pastebimai pagerėjo, vis dėlto daug kur ji tebėra apverktina. Guostis galima nebent tuo, kad šias problemas nagrinėjantys ekspertai skelbia žinantys būdų išsaugoti gyvybes. Jie ragina politikus visomis įmanomomis priemonėmis skatinti moderniomis saugos sistemomis aprūpintų automobilių gamybą ir prekybą.

Elektroninė panacėja

Aukšti ES pareigūnai atkreipia dėmesį, kad jau šiandien turimomis pažangiomis transporto priemonių sistemomis galima gerokai sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių ir išvengti spūsčių. Europos Parlamentas (EP) ragina ir toliau didinti saugumą diegiant nelaimių prevencijos technologijas.

Viena efektyviausių priemonių – įrengti elektroninio stabilumo kontrolės (ESK) sistemas naujuose vidutinės klasės ir mažuose automobiliuose.

Specialistai tikina, kad ESK sistema padėtų išvengti daugybės nelaimių, susijusių su mašinos slydimu sukant. Tokio pobūdžio incidentai laikomi pagrindine priežastimi mažiausiai 40 proc. mirtimi pasibaigusių nelaimių keliuose. Europos naujų automobilių vertinimo programos duomenimis, kasmet ES šalių keliuose būtų galima išsaugoti 4 tūkst. gyvybių ir išvengti 100 tūkst. didelių nelaimių, jei visuose automobiliuose būtų ESK sistema. Atsižvelgdamas į sistemos efektyvumą, EP parėmė Komisijos tikslą pasiekti, kad nuo 2012-ųjų ESK sistema būtų privalomai montuojama visuose naujuose automobiliuose.

Šiuo metu galimybė naudotis ESK sistema tebėra nedidelė − 2005-ųjų duomenimis, ji montuojama vidutiniškai 40 proc. naujų automobilių. Įvairiose rinkose šis skaičius gerokai skiriasi dėl skirtingų gamintojų prekybos strategijų ir nevienodos valdžios institucijų paramos. Pavyzdžiui, Švedijoje modernias sistemas turinčių naujų automobilių yra maždaug 85 proc., o Italijoje – 31 proc.

Mokesčių svertai

Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu Europoje vyrauja savanoriškumu grįstas principas, pagal kurį paklausa laikoma greitesniu būdu ESK sistemai patekti į rinką.

Tačiau paprastai ši sistema siūloma kaip papildoma perkant naują automobilį ir dažnai yra komforto ar brangesnės įrangos dalis. Kadangi tai kainuoja gana daug (atsižvelgiant į markę ir modelį – apie 3000 Lt), automobilininkai, kuriems kaina yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis, perka mašinas be ESK sistemos.

Pasak EP nario Gintaro Didžioko, valstybės narės ir automobilių pramonė raginami rengti kampanijas, per kurias žmonėms būtų teikiama aiški informacija apie šios sistemos pranašumus. Taip tikimasi suformuoti didesnę ESK sistemos paklausą, o gamintojus paskatinti ją diegti kaip standartinę naujų automobilių įrangą.

Iki 2008-ųjų vidurio Komisija parengs paskatų gaires, kuriose valstybėms narėms patars, kaip skatinti diegti pažangiojo automobilio sistemas pasitelkiant mokesčių sistemos galimybes. Jau dabar žinoma, kad tarp rekomendacijų bus siūloma naikinti PVM už naujus pažangius automobilius.

Nuostatos skiriasi

ES strategai pripažįsta, kad lig šiol daugiausia dėmesio būdavo skiriama mažinti automobilių išmetamiems teršalams, o visi kiti aspektai laikyti antraeiliais. Naujame Komisijos komunikate dėl pažangiojo automobilio nurodyta, kad skatinimo programoje negalima apsiriboti vien sprendžiant ekologines problemas, būtina atsigręžti ir į pažangiųjų saugos sistemų diegimą.

„EP ragina valstybes pradėti taikyti paskatų sistemas nacionaliniu lygmeniu siekiant skatinti pirkti transporto priemones, kuriose įdiegtos pažangios saugos funkcijos. Atlikti tyrimai rodo, kad galima taikyti mokesčių lengvatas nacionaliniu lygmeniu laikantis Bendrijos valstybės pagalbos teisės aktų ir kad tai galėtų paspartinti šių gyvybės gelbėjimo technologijų pateikimą į rinką“, – pasakojo G.Didžiokas.

Lietuvos autoverslininkų aso-ciacijos generalinis direktorius Lukas Vosylius atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje į iniciatyvas, kuriomis siekiama atnaujinti automobilių parką, politikai lig šiol žvelgia itin atmestinai.

„Nors eismo saugumą lemia trys pagrindiniai veiksniai – profesionalus vairuotojas, tvarkingas automobilis ir geras kelias, Lietuvoje beveik visų avarijų priežastimi laikomas alkoholis ir viršytas saugus greitis. Žinoma, šie dalykai labai svarbūs, tačiau nematyti kitų bėdų – absurdas. Galima tik apgailestauti, kad siekis padaryti naujus automobilius prieinamus ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms sutapatinamas su privataus verslo protegavimu“, – dėstė L.Vosylius.

Prieš metus ginčas dėl PVM už įmonių perkamus naujus automobilius grąžinimo Seime baigėsi antausiu šalies automobilių parko atnaujinimo programos rengėjams. PVM įstatymo pataisos liko nepriimtos, nors Vyriausybė tam buvo pritarusi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.