Pinigai už nesamus pacientus liejasi laisvai

Dantų priežiūrai valstybės skiriamų pinigų kasmet daugėja, nemokamo protezavimo privilegiją turime bene vieninteliai Europoje. Ko gi dar norėti? Valstybės kontrolės atliktas šalies odontologijos sistemos auditas parodė, kad bene labiausiai – efektyvumo bei šių pinigų panaudojimo kontrolės.

Situacija odontologijoje kartais panėšėja į tankų mišką, kur net pats premjeras „grybauja”. Pristatydamas Vyriausybės ataskaitą, Gediminas Kirkilas pasigyrė nemokamo dantų protezavimo užtikrinimu pensininkams. Tačiau susipainiojo sakydamas, kad išlaidos kompensuojamos iš „Sodros” biudžeto. Mat iš tiesų jas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. Premjeras buvo teisus, kad pernai suteikta protezavimo paslaugų, kurių vertė – net 27 mln. litų. Tačiau 3,3 karto daugiau suteikta ne paslaugų, kaip teigė pranešėjas, o atseikėta pinigų. Kodėl atitinkamai nepagausėjo ir paslaugų, istorija nutyli. Bet nenutyli Valstybės kontrolė, neilgai trukus po premjero ataskaitos paskelbusi šalies odontologijos sistemos patikros duomenis. Auditorių teigimu, nors kasmet skiriama daugiau lėšų, jos naudojamos neefektyviai ir nerezultatyviai, o teikti daugiau bei kokybiškesnių paslaugų neskatina jų apmokėjimo tvarka.

Sprendžia savaip

„Jau daug metų kalbame apie ydingą tvarką, kai mokama ne už realiai atliktas paslaugas, o „už galvą”. Tai yra – pagal prisirašiusių prie šeimos gydytojų gyventojų skaičių. Tačiau mūsų niekas negirdi”, – komentavo Odontologų rūmų vadovė Anastazija Tutkuvienė. Taigi nors ir premjeras, ir prezidentas džiaugėsi, kad pacientams padaugėjo galimybių rinktis ne tik valstybines, bet ir privačias gydymo įstaigas, odontologijai tai visiškai netinka. Čia pinigai „neina” paskui pacientus. Dauguma jų – net 75-80 proc. renkasi privačias gydymo įstaigas, tačiau dantų priežiūrai skirti valstybės pinigai vis tiek keliauja į poliklinikas. Vieno suaugusiojo dantų priežiūrai dabar skiriami tik 29 litai per metus, tačiau tūkstančiai nesilankančių pacientų suneša dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Jų panaudojimas priklauso nuo vadovų sąžinės, nes realios kontrolės nėra. Praktika rodo, kad neretai šie pinigai nukeliauja ne dantų priežiūrai, naujai odontologinei įrangai bei medžiagoms pirkti, o kitiems įgeidžiams. Pavyzdžiui, remontams, automobiliams pirkti ar atlyginimams pasididinti.

Lėšos suplaukia negydant

Bene pusė privačių šeimos centrų, o ir kai kurios viešosios įstaigos net neturi odontologo kabineto, tad sudaro paslaugų teikimo sutartis. „Tačiau paslaugų teikėjus realiai pasiekia nebent pusė uždirbtų lėšų, nes pirminiai sveikatos centrai dar nežinia už ką taiko administravimo mokestį, atskaičiuojami ir kiti mokesčiai”, – sakė A.Tutkuvienė. Kita vertus, sutartyse tiksliai neaptariamos daugelis sąlygų, tinkamos kontrolės nėra, todėl sunku tikėtis, kad bus suteiktos deramos paslaugos. O ir kam jas apskritai teikti? Pavyzdžiui, viena viešoji įstaiga, dėl paslaugų teikimo sudariusi sutartį su privatininkais, Valstybės kontrolei nurodė, kad dėl pirminės odontologinės priežiūros 2005-2007 metais niekas nesikreipė. Tačiau šiai VšĮ už nebūtas paslaugas vis tiek sumokėta.

Paaiškėjo, kad net 78 proc. tikrintų privačių įstaigų dantis tvarkė mažiau nei 10 proc. aptarnaujamų gyventojų. Kaip ir tai, kad už dantų priežiūrą apmokėta didesniam apdraustųjų skaičiui nei šalyje yra nuolatinių gyventojų. Tad pinigai skirti ir už neegzistuojančius gyventojus.

Nors minėtos ydos visiems gerai žinomos, niekas nesikeičia metų metus. Gal tuo suinteresuoti ir ministerijos valdininkai, ne savo vardu ar per gimines įsteigę privačias šeimos klinikas? Juolab kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) esamoje sistemoje neįžvelgia jokių bėdų. Anot SAM sekretorės Rimos Vaitkienės, remiantis solidarumo principu taip sukaupiama pinigų pensininkams gydyti. Ypač tai aktualu rajonuose, kur daug žmonių neišgali lankytis pas privatų odontologą.

Tad įstaigų vadovams kol kas nėra kliūčių lengva ranka semti pinigus, už kuriuos nereikia atsiskaityti. Kai kur administracija net ragina kuo ilgiau gydyti vieną pacientą, kad šis ateitų kuo dažniau. Imituojant veiklą demonstruojamas intensyvus darbas, kartu pateisinami ir gaunami pinigai. „Tačiau sudaromos dirbtinės eilės, kurių pagal realų pacientų skaičių viešosiose įstaigose tikrai neturėtų būti. Juk didžiąją pacientų dalį pagydo privačios įstaigos”, – teigė Odontologų rūmų vadovė.

Pinigų daugėja, eilės nemažėja

Dėl esamos tvarkos neefektyviai panaudojami ir protezuoti skiriami pinigai. Lietuvos gyventojai bent kol kas džiaugiasi nemokamų paslaugų privilegija, kokios neturi niekas Europoje. Daugumoje šalių, taip pat ir gretimoje Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje už šią paslaugą tenka mokėti iš savo kišenės. Vieno asmens dantų protezavimo vidutinė kaina Lietuvoje 2007 metais, palyginti su 2006 metais, padidėjo daugiau kaip du kartus – nuo 774 iki 1651 lito, dantų protezavimo paslaugoms kompensuoti skirta net 3,5 karto daugiau pinigų nei 2006 metais, tačiau jas gavusiųjų padaugėjo gal tik 1,5 karto. Be to, pernai liko nepanaudoti net 2,7 mln. litų, o jais dantų protezus būtų buvę galima kompensuoti dar apie 1670 žmonių. Iš pirmo žvilgsnio keistoka, žinant, kad laukiančiųjų nemokamo protezavimo eilės kasmet didėja: užpernai tokių buvo per 86 tūkst., pernai jau daugiau negu 103 tūkstančiai.

Anot A.Tutkuvienės, pinigai liko nepanaudoti todėl, kad privatininkų netenkina esami įkainiai. Kodėl jie turėtų dirbti savo sąskaita, jei yra ignoruojami nesudarant sutarčių dėl pirminės priežiūros?

Kad įkainiai yra per maži, patvirtina ir AB „Dantis” gamybos direktorius Viktoras Matonis. Ši klinika aptarnauja daug pacientų, kurių protezus apmoka ligonių kasa. Kasmet gaunama net po 400-500 naujų prašymų. „Verčiamės, nes esame didelė klinika, turime nemažai ir iš savo kišenės mokančių pacientų. Kitaip būtų bankrotas”, – sakė V.Matonis.

Anot Valstybės kontrolės auditorės Rūtos Obcarskienės, specialistai tiesiog nespėja atlikti užsakymų – juk jiems reikia aptarnauti ne tik nemokamo protezavimo laukiančius pensininkus. V.Matonio duomenimis, visame Vilniuje vos 6 įstaigos teikia iš ligonių kasų kompensuojamo protezavimo paslaugas. Kad jų būtų daugiau, pakelti įkainius yra neišvengiama.

Ribos pinigus protezams

Beje, nemokamų protezų vienoje eilėje laukia ir milijonierių tėvai, ir valstybiniai pensininkai, ir iš menkučių išmokų gyvenantys žmonės. Lūkuriuoja ir visiški bedančiai, ir norintieji įsistatyti vieną ar porą dantų. Į sąrašą įtraukiami net specialisto neapžiūrėti asmenys – užtenka to, kad jie pensininkai. Vien Vilniuje į nemokamus protezus galėtų pretenduoti apie 300 tūkst. žmonių. Dar 2005 metais SAM sudaryta darbo grupė niekaip nebaigia rengti šio proceso reglamentavimo pataisų. Iki šiol nebuvo apibrėžta, kiek pinigų galima skirti vienam žmogui protezuoti, kada skirti metalo keramikos, kada – metalo protezą, pacientai juos rinkdavosi pagal savo pageidavimą. Todėl vienam žmogui buvo kompensuojama 1,5 tūkst. litų vertės paslaugų, kitam – ir 10-20 tūkst. litų. Tad pinigai tirpo, o eilės nemažėjo.

Greičiausiai nėra nė vienos turtingos pasaulio valstybės, kuri visiškai padengtų brangias dantų priežiūros paslaugas. Tad ir Odontologų rūmai, ir SAM sutinka, kad reikia permainų. R.Vaitkienės teigimu, gal net šią gegužę pasirodys sveikatos apsaugos ministro įsakymas, numatantis riboti dantims protezuoti skiriamas lėšas. Jei žmogus norės labai gero, itin estetiško dantų protezo, jam teks primokėti. Į visas Valstybės kontrolės pastabas SAM turi atsakyti iki šių metų pabaigos, tačiau apie planus iš esmės keisti odontologijos paslaugų apmokėjimo tvarką bent kol kas nekalba.