Konservatorių lyderis iš URM ir valdančiųjų pasigenda koordinacijos kovoje už Lietuvos interesus

Opozicinių konservatorių lyderis Andrius Kubilius, nors ir giria Lietuvos diplomatų pasiekimus Europos Sąjungos lygiu kalbėti apie šaliai aktualius klausimus, pasigenda bendrų veiksmų ir pozicijų suderinimo.
„Vienas iš tokių gerų darbų, kuriuos ir šiai valdžiai pavyksta padaryti, yra pastarojo laikotarpio užsienio reikalų ministro veikla, bandant keletą svarbių tiek Lietuvai, tiek visai Europai dalykų įtraukti į ES ir Rusijos derybų mandatą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė parlamentaras A.Kubilius.

Pasak jo, tokia principinė laikysena jau dabar turi gerų pasekmių – Lietuvai pavyko suorganizuoti net penkių UR ministrų kelionę į Gruziją.

Tačiau kartu A.Kubilius apgailestavo, kad „ministerijai darant tokius neblogus darbus, buvo iš anksto visiškai nepasirūpinta nei flangais, nei užnugariu, net ir Lietuvos viduje“.

„Ministerijos partizaninis veikimas tokioje situacijoje turi savo pliusų, bet gali turėti ir skaudžių minusų“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis taip pat tikino, kad Seimo Europos reikalų komitete vykusiose diskusijose dėl derybų su Rusija pradžios opozicijos atstovai turėjo ginti UR ministrą Petrą Vaitiekūną nuo valdančiosios koalicijos atstovų puolimo, kad „tokie ministro veiksmai, girdi, nebuvo suderinti nei su Seimo valdančia dauguma, nei tuo labiau su Vyriausybe“.

A.Kubilius taip pat stebėjosi, kad valdančiosios koalicijos balsais praėjusią savaitę Seime buvo atidėtas rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje svarstymas, nepaisant to, kad ministras P.Vaitiekūnas viešai sakė, kad „ir Gruzijai, ir Lietuvai tokia rezoliucija yra labai reikalinga“.

Sekmadienį Vilniuje Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir šį pusmetį ES pirmininkaujančios Slovėnijos UR ministrai sutarė, kad į derybas su Rusija bus įtraukti klausimai dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.

Lietuva tikisi, kad kad principiniam Vilniuje priimtam keturių ministrų susitarimui pritars likusios 23 ES narės.

ES siekia derybas su Rusija pradėti birželį, tačiau balandžio pabaigoje Liuksemburge vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties, iškeldama jai aktualias nuostatas.

Visos 27 ES narės diskusijas dėl derybų su Rusija pradžios turėtų pratęsti gegužės 26 dieną.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.