Kainos „mažinamos” mažinant produktų pakuotes

Sparčiai brangstant maisto produktams Lietuvos gamintojai, sekdami užsienio kolegų pavyzdžiu, mažina maisto pakuotes ar keičia gaminių sudėtį. Taip sudaromas įspūdis, kad prekių kainos didėja ne taip greitai, rašo „Lietuvos rytas”.

Maisto pakuočių mažinimo vajus prasidėjo kai kuriose Vakarų Europos šalyse įvedus eurą. Tuomet brango dauguma maisto produktų, tad gamintojai buvo priversti ieškoti būdų, kaip neprarasti pirkėjų.

Mažiau įgudusi akis šios optinės apgaulės nepastebi, todėl pirkėjai perka neva nepabrangusį produktą neįtardami, kad jo svoris sumažėjęs.

Metų pradžioje paaiškėjus, kad dalis Lietuvos mėsos perdirbėjų apgaudinėja pirkėjus keisdami aukščiausios kokybės virtų dešrelių sudėtį ir naudodami pigesnius produktus, šiemet ketinama pradėti dar kelis tyrimus.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu turėtų būti ištirti daugelis pieno produktų. Įtarimą kelia grietinės ir sviesto mišiniai, taip pat ledai, kurių gamybai naudojami augaliniai riebalai.

Įtariama, kad dalis gamintojų, siekdami sumažinti produkcijos savikainą, naudoja pačius pigiausius ir prasčiausius riebalus.

Parduotuvėse pasirodė 0,9 litro pieno ar kefyro pakeliai. Jų kainos – šiek tiek mažesnės nei įprastų 1 litro pakuočių. Greta įprastų 200 gramų varškės ar sviesto pakuočių atsirado ir 180 gramų pakuotės. Varškės kremo pakuotės – jau ne tik 150, bet ir 130 gramų.

Keliasdešimt gramų lengvesnės tapo jogurto, majonezo, grietinės ir pjaustytos dešros, koldūnų, sutirštinto pieno, lydytų sūrelių pakuotės.

Aliejus šiuo metu pilstomas į litrinius ir 0,9 litro butelius, sumažėjo ir kai kurių miltų maišeliai. Dabar galima rasti 900 g ir 1,75 kg pakuočių.

Prekybos tinklo „Norfa” atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, jog sumažintų pakuočių galima aptikti beveik visose prekių grupėse.

„Prekybos centruose šalia kainų nurodome, kiek kainuoja to produkto standartinis vienetas. Todėl pirkėjai gali lengvai įvertinti, kuri prekė iš tiesų yra pigiausia, ir išsirinkti tai, ko jiems reikia”, – aiškino „Norfos” atstovas.

Bendrovės „Pieno žvaigždės” valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus nesutinka, jog pieno produktų pakuotės mažinamos norint klaidinti pirkėjus.

Tai daroma, nes įmonėse stovintys modernūs įrenginiai, skirtingai nei sovietmečiu, leidžia gaminti įvairaus dydžio pakuotes.

Mažesnės šeimos dažnai nesuvalgo didesnio grietinės ar sviesto pakelio, todėl renkasi mažesnį.

Be to, pakuočių mažinimo mada prasidėjo užsienyje. O gamintojai neretai būna priversti eiti tuo pačiu keliu, nes ten perka jogurto, kremo ir kitų produktų indelius.

Mažiau sveriančias prekes dažnai renkasi prasčiau gyvenantys žmonės.

„Mažesnis pieno ar varškės pakelis pigesnis maždaug 10 proc. Daliai pirkėjų toks kainų skirtumas tikrai svarbus”, – sakė bendrovės „Rokiškio sūris” direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa.

Tačiau mažesnes pakuotes perkantys žmonės realiai sumoka šiek tiek daugiau, nes ir mažesnio, ir didesnio produkto kiekio pakavimo sąnaudos yra beveik tokios pat.

Maisto kokybės vertinimo specialistai neslepia, kad keičiant produktų sudėtį siekiama sumažinti kainą.

„Geriausi produktai yra ir brangiausi. Tačiau Lietuvos pirkėjai pirmiausia renkasi pagal kainą, o ir prekybininkai pageidauja pigesnės produkcijos. Tiesa, teigti, kad maisto produktų kokybė blogėja, negalime.

Tačiau yra prie ko prikibti ir dėl kokybės”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas.

Tai rodo nemažėjantis vartotojų skundų skaičius, tikrinimų rezultatai.

„Kai kurie gamintojai mano, jei inspektorius neateina kasdien, tai galima gaminti prastesnės kokybės produktus ar net falsifikatus”, – dienraščiui piktinosi VMVT vadovas.

Taip buvo nustatyta, kad įmonės gamino gėrimus pagal patvirtintą standartą ir receptūras, o kartu tomis pačiomis linijomis pilstė ir falsifikuotus gėrimus. Taip elgėsi bendrovės „Rijada” ir „Skonių aibė”.

K.Lukauskas mano, kad Lietuvoje nėra didelės konkurencijos tarp produktų gamintojų, o prekybos įmonės siekia prekiauti pigesniais produktais, todėl atsiveža jų iš kitų ES šalių.