Verslininkai piktinasi išskirtinėmis „Mažeikių naftos” degalų prekybos sąlygomis. Esą jei importas nebūtų dirbtinai ribojamas, kainos šalies degalinėse būtų mažesnės, rašo „Respublika”.
„Mažeikių naftos” savininkų kišenėje, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko manymu, atsiduria iš kainų disbalanso atsirandantys pinigai. Pasak jo, niekam, išskyrus Mažeikių įmonės savininkus, nežinoma, koks antkainis taikomas didmeninėje degalų prekyboje, o pigesnių degalų importą blokuoja vien tik didžiausiai šalies įmonei palankūs teisiniai reikalavimai.
M.Palijansko teigimu, „Mažeikių naftos” didmeninės kainos nustatomos labai paprastai. Esą pasirenkamas pigiausias leidžiamas importo variantas (paprastai prie 1000 litrų degalų rinkos kainos pridedama keliasdešimt JAV dolerių) ir mažmenininkams pasiūloma keliais doleriais mažesnė kaina.
Anot jo, tokiu būdu į „Mažeikių naftos” kišenę papildomai nubyra beveik tiek, kiek degalinių savininkai sumokėtų už analogiško degalų kiekio atsivežimą iš Latvijos. Be to, gamykla taiko tam tikrą pelno maržą ir, M.Palijansko teigimu, iš degalų pardavimo gaunamas pelnas – kur kas didesnis, nei galėtų būti normalioje konkurencinėje aplinkoje.
„Jie turi „Platts” indeksą, pagal kurį orientuojama kaina, ir skaičiuoja importo alternatyvą. „Platts” yra, pvz., 1000 dolerių už 1000 litrų, o atsivežami degalai kainuoja tą patį „Platts” indeksą, pridėjus transporto išlaidas: uosto krovą, pervežimą geležinkeliais ir t.t. Tarkim, 1000 litrų degalų transporto išlaidos yra 50 dolerių. Tada iš Mažeikių gauni pasiūlymą tą patį kiekį degalų pirkti už, pvz., 1040 ar 1045 dolerius – kad tik nenorėtum jų įsivežti.
Visas tas skirtumas dingsta „Mažeikių naftos” savininkų kišenėje. Jie konkurencijos stengiasi vengti visais įmanomais būdais ir faktiškai diktuoja kainas Baltijos valstybėse”, – mechanizmą aiškino pašnekovas.
Nors, palyginti su tais laikais, kai „Mažeikių naftą” valdė amerikiečių koncernas „Williams International”, padėtis ir pagerėjo, M.Palijanskas įsitikinęs, kad galimybė importuoti degalus šalyje dirbtinai ribojama. Esą labiausiai tai atsiliepia vartotojams – mat bent jau dabartinėje situacijoje didesnis importo srautas leistų pastebimai atpiginti degalus mažmeninėje rinkoje.
„Williams” laikais buvo padaryta taip, kad importas būtų išvis neįmanomas. Dabar, ačiū Ūkio ministerijai, po truputį naikiname reguliavimo ribojimus. Bet jų liko nemažai, – pvz., rezervo kaupimo sistema griežtai riboja importo galimybes. Be to, yra kokybės rodikliai, pereinamieji laikotarpiai, reikalavimai pirkti tokius produktus, kurių, be „Mažeikių naftos”, niekas Europoje negamina”, – skundėsi verslininkas.
Pasak jo, visoje Europoje yra du degalų gamybos sezonai – žiemos ir vasaros. O Lietuvoje pridėta dar keletas, reikalaujančių pirkti tik Mažeikiuose gaminamą produkciją. „Jeigu mėgini sudaryti tiekimo kontraktą, viską riboja naujas periodas, o porą mėnesių importuoti degalus dažnai ir neapsimoka”, – aiškino M.Palijanskas.
Pašnekovo teigimu, importuojami degalai tesudaro iki 15 proc. Lietuvos rinkos, o panaikinus minėtus apribojimus ją būtų įmanoma žymiai padidinti. Šiuo metu degalinių savininkai derasi su Ūkio ministerija, kad būtų panaikinti tam tikrų rūšių degalų importo apribojimai.
„Pavyzdžiui, siekiame leidimo žiemos periodu įsivežti iki šiol ribojamą dyzeliną. Jo stingimo temperatūra – iki 20 laipsnių šalčio, taigi Lietuvoje jį galima drąsiai naudoti. Tokio dyzelino yra Rusijoje. Kalbant apie, pvz., A 98 markės benziną, yra vadinamasis RON rodiklis: Lietuvoje jis nustatytas toks, kokio Europoje niekas neatitinka, išskyrus Mažeikius.
Rinka sureguliuota tik kad būtų palanki „Mažeikių naftai”: jeigu kam nors sudarai šiltnamio sąlygas, jis kainų tikrai nemažins. Būtent dėl to Latvijoje ir Estijoje, nors nedaug, degalų kainos yra mažesnės. Jeigu bus leista įsivežti kitų degalų, kainos kris. Kuo daugiau alternatyvų – tuo geresnė kaina vartotojui”, – „Respublikai” sakė M.Palijanskas.