Lietuvoje populiarėja gyvybės draudimo paslauga, kai tėvai kaupia pinigus vaiko ateičiai kartu apdrausdami ir savo gyvybę. Didžiausia tokio draudimo mėnesio įmoka jau pasiekė 4200 litų.
Mažamečius vaikus Lietuvoje auginantys tėvai savo atžalų ateičiai kiekvieną mėnesį atideda beveik 6 mln. litų. Per mėnesį susidaro beveik 52 tūkst. litų suma, kai šalies tėvai kas mėnesį atideda vidutiniškai po 111 litų investicinio ar kaupiamojo vaikų draudimo įmokoms. Per metus naujas draudimo sutartis sudaro beveik 10 tūkst. tėvų. Taip praneša Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA).
„Matoma ryški tendencija, kad norėdami sukaupti lėšų vaikų ateičiai – mokslams ar savarankiško gyvenimo pradžiai – tėvai vis dažniau pradeda taupyti vaikui vos gimus ir per pirmus trejus jo gyvenimo metus. Kita dalis tėvų pradeda kaupti vaikų ateičiai tada, kai šie pradeda eiti į pirmą klasę, planuodami sutaupyti lėšų aukštajam išsilavinimui”, – išplatintame pranešime teigia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Vidutinė mėnesio įmoka per pastaruosius trejus metus pakito dešimtadaliu. Tuo metu didžiausia įmoka, kurią kas mėnesį tėvai skyrė būsimam atžalos finansiniam saugumui, per trejus metus padidėjo net keturis kartus ir 2007 metais pasiekė rekordinę 4200 litų sumą.
Draudimo paslaugas teikiančios bendrovės siūlo pasirinkti investicinį arba kaupiamąjį (tradicinį) vaikų draudimą.
Gyvenimo pradžiai
Asta Ungulaitienė, gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva” generalinė direktorė, LŽ sakė, kad per 2007 metus (palyginti su 2006 m.) investicinio gyvybės draudimo (padedančio kaupti lėšų vaikams) paslaugos pardavimai padidėjo 64 procentais. Vidutinė įmoka siekia 120 litų per mėnesį, vidutinė draudimo suma – 18 500 litų. Dažniausiai apdraudžiami maži vaikai – nuo 1 iki 7 metų. Pašnekovė pažymi, kad kartais klientai susigriebia kaupti vaiko ateičiai ir tada, kai jų atžala jau būna beveik pilnametė.
„Tačiau tokiais atvejais mėginame pasiūlyti kitokių taupymo ar investavimo būdų. Kadangi per kelerius metus sukaupti didelę sumą nėra paprasta – reikia didelių įmokų, tad toks draudimas praranda prasmę. Investicinis gyvybės draudimas iš esmės yra skirtas ilgesniam laikotarpiui”, – sakė A.Ungulaitienė.
Pašnekovė teigia, kad vaikus apdraudžia tiek vidutines, tiek didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys tėvai. „Didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniausiai turi ne vieną draudimo sutartį: dar įsigyja ir šeimos apsaugai ar pensijai skirtus investicinius draudimus. Vidutiniškai uždirbantys tėvai vaikų ateičiai skirtą gyvybės draudimą dažnai laiko pirmaeiliu”, – tikino A.Ungulaitienė.
Šią paslaugą ji sutiktų vadinti specifine, kadangi lėšos kaupiamos turint aiškų tikslą – sukaupti tam tikrą sumą vaiko studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai.
Kaupia studijoms
Danas Čeilitka, UAB „Ergo Lietuva Gyvybės draudimas” Draudimo departamento direktorius LŽ teigė, kad tikslai apdrausti vaiką studijų draudimu gali būti patys įvairiausi: sukaupti pinigų vaiko išsilavinimui, jo gyvenimo pradžiai, būstui ir panašiai.
Stipendijos dydis ir draudimo suma taip pat priklauso nuo kiekvienos šeimos poreikių.
„Tarkime, trisdešimtmečiai tėvai nori, kad jų naujagimis, sulaukęs 18 metų, kas mėnesį gautų 400 litų stipendiją. Jie sudaro studijų draudimo kartu su našlaičio pensija sutartį 18 metų laikotarpiui. Investuojant kas mėnesį po 150 litų, 400 litų per mėnesį studijų stipendija bus mokama 6 metus. Ši suma papildoma draudimo bendrovės viršpelniu. Vietoj studijų stipendijos galima pasirinkti ir vienkartinę išmoką – sukauptą draudimo sumą”, – pavyzdį pateikė jis.
Kurį rinktis?
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė LŽ teigė, kad galimybė sukaupti vaikams finansinį pagrindą yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko Lietuvos gyventojai pasirenka kaupiamąjį gyvybės draudimą (tradicinį ar investicinį).
„Didžiausias pranašumas, kad nelaimės atveju ar šeimai netekus maitintojo, draudimo suma atitektų būtent vaikui”, – pabrėžė ekspertė.
Pasak jos, patarimų, kokią draudimo sumą pasirinkti, esama įvairių. „Atsargiausiu atveju mėginama numatyti, kiek laiko vaikas bus išlaikomas. Tad reikia apskaičiuoti, kiek per likusius metus, iki vaikas taps savarankiškas, tėvai uždirbs. Tačiau tokiu atveju itin didelės bus draudimo įmokos”, – pasakojo J.Varanauskienė. Kitu atveju esą galima numatyti tikslias išlaidas mokslui, tarkime, 40 tūkst. litų.
Kalbėdama apie investicinį gyvybės draudimą kaip taupymo instrumentą, ekspertė pažymi, kad negalima žinoti, kokią pinigų sumą pavyks sukaupti. Mat sumos dydis aiškus tik vieno apsidraudusiųjų tėvų mirties atveju, kai vaikui išmokama numatyta suma.
Kokia suma susikaups iš investuotos įmokos dalies, priklausys nuo situacijos akcijų ir obligacijų rinkose, nuo to, kaip sėkmingai pavyks investuoti.
„Viena vertus, neaišku, kaip pavyks tuos pinigus investuoti ir kaip jų suma didės. Kita vertus, nežinoma, kiek viskas, tarkime, po 20 metų kainuos ir ko bus verta sukaupta suma”, – sakė specialistė.
Be to, ne visa įmoka bus investuojama – dalis pinigų bus atskaitomi už riziką. Tad reikėtų bent kartą per metus pasitikrinti, ar „viskas vyksta pagal planą”.
Tuo metu pasirinkus tradicinį gyvybės draudimą, sulaukus draudimo laikotarpio pabaigos, bus išmokėta iš anksto sutarta suma. „Tradicinio gyvybės draudimo atveju galutinė suma suskaičiuojama iš anksto pagal fiksuotą pelningumo normą. Tačiau ir šiuo atveju negalime žinoti, ko bus verta ta po dvidešimties metų gauta suma. Kita vertus, fiksuota pelningumo norma per ilgą laiką greičiausiai bus mažesnė nei pavyktų uždirbti, pavyzdžiui, akcijų rinkose”, – investicijų rūšis lygino pašnekovė.