Lietuvai – Slovėnijos UR ministro ultimatumas

Lietuvos diplomatai iš besirengiančio atvykti į Vilnių Slovėnijos Užsienio reikalų ministro Dimitrijaus Rupelio išgirdo perspėjimą, kad jis į Gruziją kartu su Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kolegomis vyks tik tuo atveju, jei Lietuva nusileis ir jau Vilniuje atsisakys savo pasiūlymų ES ir Rusijos strateginių derybų mandatui.
Tai BNS šeštadienį pranešė, neįvardytu norėjęs likti URM atstovas.

„Kaip galima siūlyti tokius mainus. Nesuprantama, ar Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos pasiūlymas išreiškia visos ES požiūrį į Gruziją, ar tai yra tik nevykęs Slovėnijos siūlymas siekiant priversti Lietuvą atsisakyti teisėtų reikalavimų svarstant ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybinę poziciją“, – stebėjosi Lietuvos atstovas.

D.Rupelis į Lietuvą ketina atvykti sekmadienį, o jau pirmadienį Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai turėtų išvykti į Gruziją. Ten bus siekiama pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.

Keturių šalių ministrai – Slovėnijos UR ministras Dimitrijus Rupelis, Švedijos URM vadovas Carlas Bildtas (Karlas Biltas), Lenkijos UR ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) bei Lietuvos UR ministras Petras Vaitiekūnas – į Gruziją vyks iš Vilniaus, kur jie sekmadienį vakare ketina rinktis toliau tartis dėl ES ir Rusijos derybų mandato ir kitų aktualių klausimų.

Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Briuselis norėtų, kad derybos su Maskva prasidėtų birželio 26-27 dienomis vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.

Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.

Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.

Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.

Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.

Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Pastaruoju metu šių šalių santykiai tapo itin įtempti ir Maskvai, ir Tbilisiui kaltinant vienas kitą karinėmis provokacijomis.

Lietuva remia Gruzijos integraciją į Vakarų struktūras, plėtodama ES Kaimynystės politiką ir ragindama NATO nares suteikti Gruzijai galimybę imtis įgyvendinti narystės Aljanse veiksmų planą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Lietuvai – Slovėnijos UR ministro ultimatumas"

  1. :)

    VIENODAI – R O D O mums 😯

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.