J.Miščiukaitės svajonė neišsipildys

Šiandien ant estrados dainininkės Janinos Miščiukaitės kapo Rimantas Brazaitis padės… braškių. „Ji labai mėgo braškes”, – LŽ paaiškino našlys. O Pašilaičiuose J.Miščiukaitės kaimynai ir bičiuliai sodins medelius. Mat šį šeštadienį, gegužės 10 dieną, populiariai dainininkei būtų suėję 60 metų.

„Janinai pavasaris buvo svajonių apie braškes metas”, – liūdnai šypsojosi dainininkės sutuoktinis R.Brazaitis. Kai šių uogų jau galima būdavo nusipirkti, J.Miščiukaitei patikdavo jų skanauti.

Smagios ir šiltos šventės.
R.Brazaitis pasakojo, kad Janinos gimtadieniai būdavo švenčiami smagiai. Jei sutapdavo, jog tądien būdavo koncertas, po jo gimtadienį atšvęsdavo su kolegomis, paskui namie – su bičiuliais. „Draugų Janina turėjo daug, – sakė dainininkės sutuoktinis. – Gimtadieniai nebūdavo kokie nors „atlaidai”, o šiltos šventės, kuriose dalyvaudavo jos kompanija.”

R.Brazaitis teigė, kad savo gimtadienių šventėmis neverčia, jam neįdomu. Ir bičiulių būrys mažesnis negu žmonos.

Mėgdavo vakaroti

Kartą J.Miščiukaitė LŽ pasakojo: „Esu kompanijos žmogus. Tik mano vyras – namisėda. Jis mane pristabdo. Stengiuosi ir vyrą ištempti į vakarėlius, tačiau ne visada pavyksta. Tad kartais einu be jo.” Tada dainininkė prisipažino, kad pasitaiko ir labai vėlai namo sugrįžti.

R.Brazaitis šypsojosi klausydamas mano cituojamų J.Miščiukaitės žodžių. Tada pasakė: „Reaguodavau ramiai. Pažinojau ją, kaip sakoma, iki kaulų smegenų. Ir nebuvau lyg iš mėnulio nukritęs. Žinojau, kur ji būna, su kuo bendrauja. Pats pasiūlydavau eiti, ypač, jei man tą dieną reikėdavo groti.”

Abu principingi

Iš pažiūros Janina buvo linksmas ir energingas žmogus, Rimantas – ramus ir santūrus. Kai jiedu tapo pora, teko vienam prie kito derintis. Buvo kibirkščių, žiežirbų. „Visa tai – gyvenimas, – paaiškino R.Brazaitis. – Reikėjo vienam kitą pažinti, kad neskaudėtų, kai prisilieti aštriais kampais. Pamažėl kampai apsigludino…”

Kuris prie kurio dažniau derinosi? „Abu labai principingi, – šypsojosi J.Miščiukaitės vyras. – Laikydavomės savo nuomonės. Kol neatsibosdavo. Galėdavome nekalbėti dieną ar dvi. Kuris pirmas nusileisdavo? Visaip būdavo. Kartais aš, kartais ji, savo principą prikandusi. Aišku, taip buvo jaunystėje. Brandos metais juokdavomės, prisimindami tokius dalykus.”

R.Brazaitis užsiminė, kad jis nėra toks ramus ir santūrus, kaip man pasirodė. Teigė, jog galbūt muzikuodamas visą įkarštį iškrauna.

„Neringa” ir džiazas

Visa tai J.Miščiukaitės vyras pasakojo sostinės restorane „Neringa” prie puodelio kavos. Šią vietą galima vadinti džiazo muzikantų Meka. R.Brazaitis „Neringoje” ne kartą pūtė saksofoną.

Kadaise apie šį instrumentą jis tik svajojo. „Muzikos mokykloje nebuvo saksofono klasės, tad Kauno J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje pasirinkau fleitą, – pasakojo džiazo muzikantas. – Vėliau savarankiškai išmokau groti saksofonu. Anais laikais geriausia mokykla buvo radijas. Klausydavome amerikiečių muzikantų. Kuo patraukė džiazas? Tai muzika be kraštų, gali išlieti savo fantaziją, jausmus.”

R.Brazaičiui nesinorėjo groti pagal natas – kaip parašyta. Sakė, tada savijauta – lyg būtum narve. O grodamas džiazą išskrendi kaip sparnais plasnodamas.

Tiesa, anais sovietiniais laikais saksofonininkas puikiai suprato, kad džiazas negali būti pragyvenimo šaltinis. Todėl teko kitaip duonai užsidirbti. Kai gyveno Kaune, grojo restorane „Orbita”. Ir dabar R.Brazaitis bendradarbiauja su populiariosios muzikos kūrėjais bei atlikėjais. Jis tik nemėgsta „pigaus popso”. Tokiai muzikai R.Brazaitis juokais pritaikė rusišką frazę: „A is polei danositsa – nalei” („O iš laukų atsklinda – įpilk” – liet.)

Televizija – kaip žaidimas

„Yra ir gabių lengvesnės muzikos atlikėjų, gerai dainuojančio jaunimo”, – patikino saksofonininkas. R.Brazaitis groja per Lietuvos televizijos muzikinį šou „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas”. Šį projektą jis vadina žaidimu. Pašnekovas sakė, kad į scenoje dainuojančius atlikėjus dirsteli tik akies krašteliu. Pritariantiems muzikantams svarbu gerai atlikti savo darbą. „Mes grojame pasaulio lobyno kūrinius. Patikrintus laiko. Grojame juos neatmestinai, o su malonumu. Darome sau šventę”, – kalbėjo jis.

Sūnus pasirinko būgnus

Paklaustas, ar sūnui Meinardui aiškino, kad muzikanto duona nėra skalsi, R.Brazaitis patikino: „Ir dar kaip sakiau. Vasarą mes jį dažnai pasiimdavome į gastroles po Lietuvą. Sūnus viską matė. Jam buvo įdomu. Ko gero, Meinardui atrodė, jog toks gyvenimas – atrakcija. Nors mes jam aiškinome, kad muzikantai negali planuoti nei savo savaitgalių, nei atostogų. Bet sūnus numojo ranka.”

Meinardas iš pradžių, kaip ir tėvas, grojo saksofonu. Metus mokėsi pas džiazo meistrą Vladimirą Čekasiną. Vėliau pasakė tėvui: „Saksofonu negrosiu.” Šis reagavo taip: „Prašau, mušk savo būgnus. Galėsi samdyti mašiną, nes būgnų daug ir juos tampyti sunku.” Anot R.Brazaičio, sūnus po šiai dienai tampo būgnus. Meinardas, anksčiau buvęs grupės „Foje” narys, ir dabar koncertuoja su Andriumi Mamontovu. O dirba reklamos srityje.

Patardavo, kai prašydavo

R.Brazaitis sakė, kad J.Miščiukaitė dainuodavo ir džiazą. Bet sovietiniais laikais tokios muzikos neleisdavo įrašyti, išleisti plokštelių. Ji pasirinko estrados dainininkės karjerą. Nusprendė būti „arčiau klausytojo”.

Džiazo muzikantas kartais žmonai patardavo. „Tada, kai prašydavo. Jei girdėdavau, kai Janina dainuodavo, kad mano ausiai kažkas ne taip skamba, pakoreguodavau. Bet kaip mokytojas nebūdavau prie jos prilipęs”, – teigė R.Brazaitis.

Imdavo į širdį

J.Miščiukaitei yra tekę girdėti įžeidimų, skaudžių kalbų. Ji negalėjo į tokius dalykus nekreipti dėmesio, išgyvendavo. „Imdavo į galvą ir į širdį, – atskleidė dainininkės sutuoktinis. – Ypač ją veikdavo ne koks nors pasakymas netyčia, o kai skaudindavo pikti žmonės. Ji išgyvendavo. Verkdavo. Mat supranti, kad „ant tavęs važiuoja”, o pakeisti nieko negali. Bet ilgai tai netrukdavo, viršų paimdavo protas.” R.Brazaitis prisiminė, kad viešoje vietoje J.Miščiukaitė į piktus, bjaurius žodžius iškart atsikirsdavo.

Visiems netikėta

Kaip J.Miščiukaitė reagavo į žinią apie onkologinę ligą? „Kai gydytojas pasakė diagnozę – vėžys, aišku, buvo ašarų. Iki tol ji stropiai tikrinosi sveikatą”, – sakė našlys. Maždaug prieš pusmetį

iki šios skaudžios žinios dainininkei buvo pradėję skaudėti skrandžio srityje. Atrodė, tiesiog rėmuo ėda. Prieš Naujuosius metus buvo nustatyta dvylikapirštės žarnos opa. Paskui diagnozuotas ir vėžys.

„Vis tiek buvo vilties, – R.Brazaitis nesitikėjo, kad žmonos gyvenimas netrukus nutrūks. – Niekas negalvojo, jog taip nutiks – nei aš, nei ji, niekas.”

Ji išėjo pirma

Daug metų drauge gyvenantys sutuoktiniai supranta, kad ateis laikas, kai gyventi liks vienas iš jų. Bet R.Brazaitis užsiminė, kad jų šeimoje tokių rimtų kalbų nebūdavo. Nebent kartais pasišaipydavo. Dainininkės vyras juokaudavo: „Norėčiau mirti pirmas. Tu mane rūpestingai ir gražiai palaidotum.” Tik tokie buitiniai juokeliai.

Tačiau likimas sutvarkė kitaip. Viskas įvyko neįtikimai greitai.

J.Miščiukaitei buvo atlikta operacija. Kelias dienas po operacijos ji gydėsi Santariškių klinikose. Pablogėjus savijautai buvo perkelta į reanimaciją. Vasario 20 dieną populiari lietuvių estrados dainininkė mirė.

Užsimiršti padeda muzika

Dabar likęs vienas R.Brazaitis gyvena paniręs į muziką. Repeticijos, pasirodymai… „Gerai, kai yra daug darbo, – paaiškino jis. – Tai leidžia šiek tiek užsimiršti.” Tačiau mylimos žmonos mirtis vis dar – kaip blogas sapnas. Kai R.Brazaitis varto nuotraukas, jam atrodo, kad Janina koncertuoja ir netrukus grįš namo.

R.Brazaitis dažnai matosi su sūnumi Meinardu, marčia Laura ir anūku Juliumi, būna, net du ar tris kartus per savaitę. „Gal jie nenori, kad būčiau vienas?” – svarstė pašnekovas.

Svajojo apie šeimos ansamblį

R.Brazaitis sakė, kad 8 metų anūkas Julius B.Dvariono muzikos mokykloje mokosi skambinti gitara. Nežinia, ar jis bus muzikantas. Kada nors pats nuspręs.

Kai maždaug prieš penkerius metus dariau interviu su J.Miščiukaite, ji daug kalbėjo apie mylimą anūkėlį. Tada dainininkė svajojo: „Aš išmokyčiau anūką dainuoti, tėtis ir senelis – groti. Sukurtume šeimos ansamblį: pati dainuočiau, vyras grotų saksofonu, sūnus muštų būgnus, o Juliukas skambintų klavišiniu instrumentu.”