Euras: tikslas tampa vizija

Neramumai globalioje rinkoje euro įsivedimui turi mažiau įtakos nei netvarka Lietuvos vidaus rinkoje. Slovakija yra puikus pavyzdys, kaip šalies užsidegimo įsilieti į euro zoną nenumalšina net visą pasaulį pasiekusios audros.

Analitikai kalba, kad euro įsivedimas Lietuvai jau tampa nebe tikslu, o vizija, ir tolina bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimo datą. Šalies prezidentas, džiaugdamasis tuo, kad Slovakija atitiko reikalavimus šiai valiutai įsivesti, pabrėžė, kad Lietuvai reikia vykdyti protingą ekonominę politiką.

Stabdžiai – šalies viduje.
Violeta Klyvienė, „Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims, teigė, kad anksčiau prognozuotas įsiliejimas į euro zoną 2010 metais yra nerealus dalykas. „Mano nuomone, euras Lietuvoje nebus įvestas anksčiau nei 2013-2015 metais”, – sakė ji.

Pasak V.Klyvienės, šiuo metu kelią euro link labiau tolina ne pasaulio ekonomikoje, o šalies viduje esančios negandos. Pasaulinėje rinkoje kylančios maisto, naftos produktų kainos veikia visas eurozonos šalis, šiuos šokus perimame ir mes. Tačiau pavojų kelia tai, kad Lietuvoje kainos didėja labiau nei kitose Bendrijos narėse.

Vienas puikiausių pavyzdžių, kad siautuliai pasaulio finansų rinkose netrukdo įsivesti euro, yra Slovakija.

„Kai kurioms šalims globaliniai neramumai nelabai trukdo. Tad didesnė atsakomybė tenka šalies vidaus rinkai. Šiuo metu infliacijos tempai Lietuvoje nedžiugina ir nesiimama priemonių jai tramdyti. Tad, jeigu situacija nepasikeis kardinaliai, apie euro įvedimą galėtume kalbėti tik kaip apie viziją, o ne konkretų tikslą”, – teigė „DnB Nord” banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Slovakijos būsimas įstojimas į euro zoną šiek tiek praplečia galimybes įstoti ir kitoms šalims. „Daugelis euroskeptikų galvojo, kad po Slovėnijos įstojimo EK atsargiai vertins kiekvieną šalį. Šįkart galima būtų manyti, kad EK yra labiau nusiteikusi praplėsti euro zonos ribas negu jų neplėsti”, – minėjo J.Rojaka.

Euras būtų pagelbėjęs

Pasak J.Rojakos, jeigu Lietuvai būtų pavykę įsivesti eurą 2007 metais, šiuo metu matytume ne tokį spartų infliacijos didėjimą.

V.Klyvienės teigimu, jau turėdama eurą Lietuva galėtų lengviau išgyventi sunkmetį, kuris prognozuojamas dar mažiausiai porai metų. Tačiau visų problemų, kurias matome šalies ūkyje, euras neišspręstų.

„Ši valiuta šiandien Lietuvai reikštų stabilesnę aplinką. Jos turėjimas skatintų užsienio investicijas, nes investuotojai į Lietuvos rinką žvelgtų kaip į mažiau rizikingą, nebūtų spekuliacijų nacionalinės valiutos devalvavimo tema, sukeliančia papildomą neapibrėžtumą, šalis neprarastų pinigų del valiutos konvertavimo”, – kalbėjo analitikė ir pabrėžė, kad kaip tik dėl šių privalumų Lietuva turi siekti narystės eurozonoje.

Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, V.Klyvienė sako, kad Lietuvos 2014-2015 metais laukia dar vienas išbandymas – išgyvensime senėjimo problemą – mažės dirbančiųjų skaičius, daugės pensinio amžiaus žmonių, tad reikės didinti mokesčius arba mažinti pensijas.

Tikisi postūmio

Sveikindamas EK sprendimą priimti Slovakiją į euro zoną nuo 2009 metų sausio 1 dienos, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus išreiškė viltį, kad būsima Slovakijos narystė Lietuvai gali tapti teigiamu pavyzdžiu. „Deja, tenka prisiminti, kad Lietuvai, dar 2006 metais buvusiai labai arti šio tikslo, nepavyko žengti paskutinio žingsnio. Tikiuosi, kad Slovakijos patirtis ir įgyvendintas siekis taps rimtu postūmiu Lietuvai imtis ryžtingų priemonių įsivesti eurą”, – pabrėžė šalies vadovas. Jis ragina Lietuvos institucijas įvertinti padarytas klaidas ir dėti visas pastangas, kad infliacija dar kartą netaptų kliūtimi eurui.

„Slovakijos pavyzdys turi mus sutelkti bendram darbui ir siekiui vykdyti protingą ekonominę politiką kaip atsvarą pesimistinėms prognozėms apie mūsų perspektyvas įsilieti į euro zoną ir pasinaudoti jos teikiamais pranašumais”, – kalbėjo V.Adamkus.

Lietuvai siekiant įsivesti eurą, Europos centrinis bankas (ECB) šią savaitę vėl negailėjo kritikos Lietuvos Vyriausybei. ECB ragina daugiau dėmesio skirti fiskalinei politikai, padėsiančiai sumažinti infliacinį spaudimą ir makroekonominį nesubalansuotumą.