Pigesnių kelionių rebusas

Lietuvoje atsirado galimybė automobilių bakus pildyti suslėgtomis gamtinėmis dujomis

4 litai už litrą dyzelino – tai dar toli gražu ne paskutinė degalų kaina. „Nafta brangsta“, – rankomis skėsteli degalų prekybininkai ir gerų naujienų nežada. Tačiau ne veltui sakoma, kad kiekviena lazda turi du galus. Peržengta psichologiškai svarbi kainos riba automobilininkus verčia atidžiau įsiklausyti į alternatyvias degalų rūšis siūlančių žmonių argumentus. Viena įdomiausių naujienų – atsirado galimybė keliauti deginant suslėgtas gamtines dujas (angl. – Compressed Natural Gas, CNG). Nors Lietuvoje kol kas nėra šiuos degalus siūlančių degalinių, reikiamą įrangą nesunkiai sumontuoti savo garaže gali kiekvienas vairuotojas, namus šildantis gamtinėmis dujomis. Tai padarius kelionės išlaidas įmanoma sumažinti maždaug perpus.

Niūrūs rekordai

Intensyviai kylančias naftos kainas šią savaitę dar labiau pašokdino Škotijos naftos perdirbimo gamykloje paskelbtas streikas..

Dėl to buvo iš Šiaurės jūros sustabdytas juodojo aukso tiekimas naftotiekiu „Forties“. WTI rūšies naftos kainos birželio sandoriams Niujorko prekių biržos elektroninėje prekybos sesijoje pirmadienį prieš vidurdienį pakilo iki 119,93 JAV dolerio už barelį ir pasiekė naują visų laikų rekordą. Naftos kainos šiuo metu yra net 82 proc. didesnės negu prieš metus. Ima kilti ir JAV dolerio kursas. Jis iki šiol bent iš dalies kompensuodavo brangstantį juodąjį auksą.

Brangstant naftai Lietuvos vairuotojai gali nepuoselėti vilčių, kad degalų kainos bent trumpam stabilizuosis.

„Kai kyla didmeninės kainos, didėja ir mažmeninės. Situacija tokia, ir jos pakeisti negalime. Nesitikėjome, kad nafta brangs tokiu sparčiu tempu. Kurį laiką dar dirbome taikydami mažesnę maržą, tačiau viskam yra ribos“, – pardavėjus teisino bendrovės „Statoil Lietuva“ Pardavimo ir tiekimo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas.

Prekybininkai tikina, kad augančios degalų kainos į neviltį varo ne tik vairuotojus. „Jeigu kainos ir toliau didės tokiu tempu, gali sumažėti vartojimas. Pirmi požymiai jau dabar matyti. Šiuo metu, palyginti su praėjusiais metais, vartojimas nebeauga“, – pastebėjo S.Mačiukas.

Šešėlis didės

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas taip pat patvirtino, kad pardavėjai jaučia pasikeitusius vairuotojų įpročius: pilną baką degalų pila vis mažiau automobilių savininkų.

Prekybininkai neabejoja, kad vis daugiau vairuotojų puls ieškoti nelegalių degalų.

„Skaičiuojame, kad nelegalūs degalai gali sudaryti net iki 30 proc.

viso Lietuvoje sunaudojamo dyzelino. Kai taip didėja kainos, vairuotojai gali dar intensyviau ieškoti nelegalių degalų“, – prognozavo M.Palijanskas.

Degalinių tinklų atstovai nenori sutikti, kad Lietuva veržiasi tarp Europos šalių, brangiausiai mokančių už degalus.

„Lenkijoje benzino ir dyzelino kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Lyginant šalis reikia žiūrėti, kokie degalams nustatyti akcizai. O kainas diktuoja rinka. Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, yra daug prastesnės sąlygos importuoti degalus, todėl pas mus jie kainuoja daugiau nei pas kaimynus“, – aiškino Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas.

Kaip Lietuvos degalinėse keičiasi kainos, atidžiai stebi ir Konkurencijos taryba. Tačiau jos atstovai dienraštį informavo, kad tyrimas dėl galbūt nepagrįstai keliamų kainų nėra pradėtas.

Spekuliacijų laikas

Beveik visi panašūs rinkos sukrėtimai išprovokuoja diskusijas apie konstruktorių laimėjimus kuriant vandeniliu, biodegalais, elektra ar dujomis varomus automobilius.

Pastarasis kainų šuolis nebuvo išimtis. Europos Komisijoje rengiantis pristatyti direktyvą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, spaudoje pasipylė straipsniai, kuriuose piešiamas beveik apokaliptinis planetos ateities scenarijus. ES biodegalų politika vadinama istorine klaida ir nusikaltimu žmonijai, nes esą dėl jos sparčiai kyla maisto kainos.

Lietuvos biodegalų asociacijos direktorius Arvydas Lipskis mano, kad tokias insinuacijas skleidžia naftos ir gamtinių dujų sektoriaus magnatai.

„ES priversta riboti žemės ūkio produkciją dėl pagaminamo pertekliaus. Pavyzdžiui, senosiose ES narėse privalomai atidėta ir rezervuota 10 proc. ariamos žemės.

Remiantis žemės ūkio komisarės Mariann Fischer Boel pateiktais duomenimis, ES bioetanolio gamybai sunaudojama mažiau nei 2 proc. užauginamo grūdų kiekio. Šis kiekis per menkas, kad turėtų didesnę įtaką grūdų ir maisto kainoms. Be to, perdirbus grūdus biodegalams gaminti sunaudojama apie 40 proc. bendro jų svorio, likusi dalis – baltymai ir ląsteliena – puikūs pašarai ir jų papildai“, – dėstė A.Lipskis.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad degdami biodegalai į atmosferą išskiria 35 proc. mažiau kenksmingų medžiagų nei naftos produktai. Biodegalai yra atsinaujinantis energijos šaltinis, be kita ko, sudaro sąlygas šalims ir regionams turėti nepriklausomą energetiką, kurti naujas darbo vietas, didinti žemės ūkio efektyvumą ir t. t.

Naujas žaidėjas

Nors etanolis ir biodyzelinas Lietuvoje jau kurį laiką sėkmingai maišomas su mineraliniais degalais, nei benzinas, nei dyzelinas dėl to neatpigo. Naują alternatyvą – suslėgtas gamtines dujas – siūlantys verslininkai tikina, kad pasirinkus šiuos degalus kelionės kaina sumažėtų maždaug perpus.

„Matematika labai paprasta. 1 kub. metro gamtinių dujų energinė vertė iš esmės atitinka 1 litro dyzelino ar benzino. Kadangi dabar kub. metras dujų kainuoja 1,26 lito, dar maždaug 15 centų reikia mokėti už elektros energiją, sunaudojamą dujoms suslėgti, CNG kaina šiek tiek viršija 1,4 lito, t. y. 2,5 lito mažiau nei litras mineralinių degalų“, – pasakojo bendrovės „SG dujos“ generalinis direktorius Virginijus Korsakas.

Pašnekovas patikino, kad toks kainų skirtumas leidžia sėkmingai spręsti ir CNG degalinių infrastruktūros problemą. Kadangi naujos dujų pildymo stotys Vilniuje ir Klaipėdoje dar tik projektuojamos, mažąsias degalines savo garažuose gali įsirengti visi automobilininkai, namus šildantys gamtinėmis dujomis.

„Pigiausias Kanados bendrovės „FuelMaker“ gamtinių dujų užpildymo įrangos „Phill“ komplektas, skirtas individualiems vartotojams, kainuoja 14 500 litų.

Tokio dydžio investicija esant dabartiniam degalų kainų lygiui atsipirktų nuvažiavus apytiksliai 56 000 km, arba maždaug per dvejus metus“, – dėstė V.Korsakas.

Bendrovės „SG dujos“ vadovas pastebėjo, kad CNG įrangą galima montuoti beveik į visus benzininius variklius turinčius automobilius. Suslėgtų gamtinių dujų naudojimo principas iš esmės toks pat kaip suskystintų naftos dujų (angl. – Liquefied Petroleum Gas, LPG). Skiriasi tik kai kurie techniniai parametrai. Pavyzdžiui, CNG rezervuarai pagaminti taip, kad atlaikytų 250 barų slėgį, o LPG sistemos slėgis neviršija 6 barų. Dar skiriasi reduktorius ir tai, kaip dujos tiekiamos į variklį.

Pasiūla auga

Šiuo metu jau daugelis automobilių gamintojų gali pasiūlyti ir asmeninės, ir komercinės paskirties lengvuosius automobilius su varikliais, naudojančiais suslėgtas gamtines dujas. Didžiausią CNG naudojančių modelių pasiūlą turi bendrovės „Fiat“, „Volkswagen“, „Opel“, „Ford“, „Mercedes-Benz“, „Peugeot“, „Citroën“, „Renault“ ir „Volvo“. Sunkusis transportas, krovininiai automobiliai ir autobusai, taip pat gaminami pritaikant juos naudoti CNG. Suslėgtas gamtines dujas gali naudoti ši technika:

„Iveco / Irisus“, MAN / „Neonan“, „Mercedes-Benz“, „Jelcz“, „Soliaris“, „Skania“, „Tedom“ ir „Volvo“. Lig šios dienos Lietuvoje buvo tik vienas lengvasis automobilis su CNG įranga – bendrovei „Autoidėja“ priklausantis „Fiat Multipla“. Praėjusią savaitę suslėgtomis gamtinėmis dujomis važiuojančių mašinų parkas išaugo iki 4, nes Vilniaus „Volkswageno“ centras atgabeno tris komercinės paskirties automobilius „Caddy Life EcoFuel“.

Juose sumontuoti 2 litrų darbinio tūrio, 109 AG pajėgumo varikliai, kurie užpildžius 40 litrų dujų rezervuarus gali nuvažiuoti 440–460 km atstumą ir įsibėgėti iki 170 km/val. Daugiau automobiliai „Caddy Life EcoFuel“ niekuo nesiskiria nuo naudojančių mineralinius degalus.

Žiemą, kai šalta, automobilis užvedamas naudojant benziną, tačiau jau maždaug po 3–5 minučių galima važiuoti dujomis. Variklis dujomis gali būti užvedamas, jei jo aušinimo skysčio temperatūra ne žemesnė nei plius 15 laipsnių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.