Norvegai gelbės seniausią Lietuvos svirną

Prie trečiojo šimtmečio artėjančiam seniausiam Lietuvoje Kelmės dvaro sodybos svirnui restauruoti Norvegijos fondas skyrė 450 tūkstančių eurų. Tokių pastatų kaip Kelmės dvaro svirnas, statytas 1716 metais, Europoje yra vienetai.

Kelmės rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto turizmui Vilmanto Kizio teigimu, rasti atestuotą bendrovę, galinčią rekonstruoti tokį pastatą ir turinčią tokiems darbams patirties, bus nelengva. Svirną teks perrinkti po rąstą ir kiekvieną rąstą restauruoti. Tuomet patupdyti ant tų pačių akmens mūro pamatų. Tarybiniais laikais ant svirno stogo perdengtą šiferį pakeis skiedros. Pirmykštis svirno stogas buvo šiaudinis.

Pasak „Šiaulių krašto“, svirno viduje bus įrengta konferencijų salė, bus perkelta dalis muziejaus ekspozicijos. Dalį erdvės užims Kelmės krašto muziejaus eksponatų saugykla. Mat Kelmės krašto muziejus įsikūręs Gruževskių dvaro rūmuose, kurių kompleksui priklauso ir svirnas. Dalis patalpų tarnaus kaip ūkinės. Svirne vyks edukaciniai užsiėmimai.

Projektas, kurį parengė rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Urbelytė, turi būti įgyvendintas per šešiolika mėnesių.

Dvarų sodybų ir medinės architektūros puoselėjimą remiantys norvegai stebisi, kaip medinis statinys mažai pakitęs išsilaikė beveik tris šimtus metų.

Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sako, jog karus, sovietų okupaciją ir daugelį kitų pokyčių atlaikęs svirnas išliko menkai pakitęs. Nesikeitė net šio statinio paskirtis. Dvarininkai čia laikydavo grūdus. Tarybiniais laikais svirnas virto tarybinio ūkio sandėliu. Čia laikydavo grūdus ir trąšas.

Iš tašytų rąstų suręstas svirnas stovi ant juostinių akmens mūro pamatų. Jo fasadas apkaltas lentomis. Išliko ketverios autentiškos durys su senoviniais vyriais bei užraktais. Durys apkaltos lentomis „eglute“, aprėmintos masyviomis staktomis bei lamperijomis. Vinys, kuriomis kaltos lentos – kalvių darbo.

Svirnas šiek tiek keitėsi XX amžiaus pradžioje. Panaikinti pastogėje buvę langai, vietoj jų įrengtas keltuvas, kad grūdų į antrajame aukšte esančius aruodus nereikėtų nešioti maišais ar kibirais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

One Response to Norvegai gelbės seniausią Lietuvos svirną

  1. Laurynas

    Sveiki kas galit man padeti noriu pasiuliti gal kokiam muziejui senovini svirna arba patarkit ka su juo daryti nes ji reikia priziureti kad toks Lietuvos paveldas nesutrunytu jis labai senas visai neblogai issilaikes, statybos metai 1887. 60 kilometru nuo Vilniaus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.