Negrąžintas skolas primena spaudas

Nors prieš skolininkus pasitelkiamos įvairios priemonės, atsiskaityti vėluojančių įmonių daugėja

Galimybė nemokėti sąskaitų ir taip kuriam laikui pasiskolinti pinigų iš verslo partnerių vilioja vis daugiau įmonių. Skoloms vėl tapus verslo kasdienybe, bendrovės savo sąskaitas ir net vokus ženklina skolų išieškotojų spaudais ir skolininkus iš anksto įspėja apie gresiančius padarinius.

Originalios priemonės pasitvirtino

Spaudą skolų išieškojimo bendrovės vadina unikalia galimybe kontroliuoti atsiskaitymų sutrikimus ir pagreitinti vėluojančius mokėjimus. Specialistų nuomone, pasitelkus šią priemonę ne tik išvengiama nemalonių aiškinimųsi, bet ir parodoma pagarba verslo partneriams.

„Klientui tik reikia pažymėti sąskaitas, sutartis, laiškus ir kitus svarbius dokumentus „Ekskomisarų biuro” spaudu. Toks spaudas primena finansinius įsipareigojimus ir parodo kreditoriaus rūpestį, kad lėšos grįžtų laiku”, – sakė „Ekskomisarų biuro” projektų vadovė Gabija Mauliūtė.

Pradėjus siųsti sąskaitas, pažymėtas skolų išieškojimo bendrovės spaudu, finansinių įsipareigojimų turėjusios įmonės suskubo atsiskaityti.

Tokią pačią paslaugą klientams siūlanti „Creditcollect” taip pat įsitikino šios prevencijos priemonės efektyvumu.

„Po spaudą įteikėme visiems klientams, su kuriais esame sudarę ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis”, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius Antanas Survila. Spaude parašyta, kad atsiskaitymą už sąskaitas kontroliuoja „Creditcollect”.

Skolininkų gretos tankėja

Nors prieš skolininkus pasitelkiamos įvairios skolų kontrolės ir administravimo priemonės, nevengiančių įsiskolinti įmonių daugėja.

„Pritrūkusios apyvartinių lėšų iš banko įmonės pasiskolintų už didžiules palūkanas, o laiku neatsiskaičius gresia 0,002 proc. teismo priteistų palūkanų. Būti skolininku naudingiau, taip sukasi daug įmonių”, – priežastį nurodė bendrovės „Skolų išieškojimo biuras” direktorius Almantas Čelkonas.

Kuo ilgiau disponuojama svetimomis lėšomis, tuo geriau, nes pinigai uždirba daugiau pinigų.

Anot G.Mauliūtės, klientas dažniausiai tampa skolininku vien dėl to, kad ir pats turi įsiskolinusių klientų. Taip susidaro ištisa į skolas įklimpusių įmonių grandinė.

A.Čelkonas sakė pastebėjęs, kad įmonės pasitelkia įvairius būdus siekdamos kuo toliau nukelti atsiskaitymo dieną: delsiama pasirašyti darbų priėmimo aktus, nepriimamos sąskaitos.

„Apsisaugoti nuo gudraujančių partnerių gali padėti griežtos sutartys”, – patarė „Skolų išieškojimo biuro” direktorius.

Naujos įmonės – pavojingiausios

Pagal vėlavimą atsiskaityti ir skolų nemokėjimą skolininkai skirstomi į du tipus: piktybinius skolininkus, kurie net nesirengia sumokėti skolų (jie sudaro apie 12 proc. visų skolininkų), ir nepiktybinius.

Skolų išieškojimo įmonės sutaria, kad daugiausia rūpesčių kelia nesąžiningi verslininkai, kuriantys naujas įmones, o šioms įsiskolinus skelbiantys bankrotą.

„Naujų įmonių steigimas mūsų šalyje kontroliuojamas nepakankamai, todėl pagal „susikūriau–prisiskolinau–bankrutavau” modelį veikia nemenkas būrys nusikaltėlių”, – perspėjo A.Čelkonas. Tokiais atvejais, anot jo, negelbėja nei specialūs prevenciniai spaudai, nei lipdukai. Nesąžiningai dirbančių ypač gausu nekilnojamojo turto, prekybos ir transporto sektoriuose.

Pastaruoju metu pagausėjo sukčių iš užsienio. Daugelyje užsienio valstybių įmonių steigimo taisyklės yra kur kas griežtesnės negu Lietuvoje, todėl sukčiauti pagal minėtą modelį galimybių nėra.

„Lietuviai labai patiklūs ir lengvai atiduoda prekes užsienio pirkėjams. O šie netrukus skelbia bankrotą ir pinigus atgauti nelieka galimybės”, – sakė A.Survila.

„Ekskomisarų biuro” atstovai tvirtino, kad Lietuvoje yra stiprus žmoniškumo veiksnys: įmonės pasikliauja tuo, kas joms teigiama ar kuo įtikinėja naujas verslo partneris.

Prasiskolinęs – dar nežlugęs

Kiekvienas skolos išieškojimo atvejis yra kitoks. Dažniausiai sukaupiama skolų suma – apie 30 tūkst. litų.

„Jeigu įmonė vėluoja atsiskaityti pirmą kartą, taikome švelnesnes skolos išieškojimo priemones. Įvertiname tai, kad įmonė gali turėti laikinų sunkumų. Piktybiniais atvejais turime kitą sistemą”, – sakė A.Survila.

Vienas svarbiausių skolų administravimo ypatumų – dera išlaikyti gerus kreditoriaus ir įsiskolinusios įmonės verslo santykius. Skolininko įsitikinimas, kad santykiai su kreditoriumi vis tiek jau sugadinti, labai apsunkina skolų tvarkymą. Todėl siekiama išsaugoti skolininko pasitikėjimą kreditoriumi.

„Kai dirbama su įsiskolinusiomis įmonėmis, tai nereiškia, kad jie jau nebus kreditorių partneriai. Mes tikriname, kad mokėjimas vyktų sklandžiai, skolos būtų grąžintos ir kad šis reikalas nesugadintų mūsų klientų ir įsiskolinusių įmonių bendradarbiavimo”, – akcentavo „Ekskomisarų biuro” projektų vadovas Arnoldas Grakauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.