Valdžios institucijos nei patvirtina, nei neigia kalbas, kad į naujai įsteigtą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo postą ketinama siūlyti dabartinę Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorę Gitaną Jurgelaitienę. Buvę kolegos ją apibūdina kaip visiškai nekompetentingą pareigūnę, kurios bruožas – griauti jai patikėtą veiklos sritį. Gal šiuo naujai įsteigtu postu ir paskyrimu į jį bus bandoma stabdyti įsibėgėjančią STT veiklą?
Tyli kaip susitarę.
Nei prezidento, kuris skiria ir atleidžia STT vadovus, atstovė spaudai Rita Grumadaitė, nei STT atstovė Julija Antanaitienė nesutiko atskleisti, ar svarstoma G.Jurgelaitienės kandidatūra į laisvą direktoriaus pavaduotojo postą. „Apie mus daug ir įvairių gandų skleidžiama, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti ir šio”, – tvirtino J.Antanaitienė. R.Grumadaitė teigė, kad komentarai įmanomi tik apie jau patvirtintą, o ne galimą kandidatą.
Pati G.Jurgelaitienė, kuri yra apsigynusi disertaciją „Recidyvinio nusikalstamumo prevencija Lietuvos Respublikoje”, vakar LŽ sakė, kad jokio oficialaus pasiūlymo eiti aukštas pareigas STT ji nėra gavusi. „O braižyti šakėmis ant vandens, svarstyti, kas būtų, jeigu pasiūlytų, nesiruošiu, – kategoriškai nukirto G.Jurgelaitienė. – Siūlau kalbėti apie mokslo ir studijų reikalus.” Ji griežtai atmetė ir bet kokią kritiką dėl savo vadovaujamo departamento, sakydama, kad problemų esą įvairiose srityse.
Džiaugiasi atsikratę
„Įdomi moteriškė. Ji yra pasiekusi patį aukščiausią nekompetencijos lygį, koks tik gali būti. Žinau, kad kai ji išėjo iš M.Romerio universiteto Kriminologijos katedros, tai prorektoriai džiūgavo, jog į atsilaisvinusią vietą galės priimti kompetentingą dėstytoją. Jai perėjus į Švietimo ir mokslo ministeriją vadovauti Studijų departamentui, neliko nei mokslo, nei studijų, – sakė prof. Vytautas Daujotis, dirbantis Studijų kokybės vertinimo centre vyriausiuoju specialistu. – Jeigu ji iš tiesų pereina dirbti į STT, tai nuoširdžiai užjaučiu šią tarnybą. Kita vertus, tai bus į naudą Švietimo ir mokslo ministerijai.”
G.Jurgelaitienė yra pagarsėjusi ir savo komentarais dėl pernai pasirodžiusių pranešimų apie nelegalių aukštųjų mokyklų gausą Lietuvoje. Pasak jos, „nelegaliai Lietuvos studijas organizuojantys užsienio valstybių universitetų filialai dirba beveik be trukdžių, nes įrodyti realų studijų vykdymą yra praktiškai neįmanoma. Kad teismas nubaustų nelegaliai veikiantį universitetą, privalo būti nustatytos tikslios veikos, aiškiai aprašyti studijų vykdymo faktai, turi būti iki smulkmenų surinkti visi įrodymai. Tada galima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.” Teigiama, kad toks atsainokas požiūris ir leido Lietuvoje lyg grybams dygti įvairioms nelegalioms aukštosioms mokykloms, kurias buvo pamėgę šalies pareigūnai.
Apie asmeninį gyvenimą nekalba
Ne mažiau nusipelnęs šaliai yra ir buvęs kandidatės vyras Valstybės saugumo departamento Trečiosios valdybos viršininkas Linas Jurgelaitis, kuriam teko stoti prieš teismą dėl buvusio tarnybinio buto. Generalinė prokuratūra įtaria, kad beveik prieš pusantrų metų jis iš VSD nuomotą butą pernelyg pigiai nusipirko padedamas privačios bendrovės, kuri šį butą įvertino. Prokuratūra nustatė, kad turto vertinimą atlikusi bendrovė „Geomatas” jį atliko neteisėtai ir nepagrįstai. Anksčiau „Geomato” atstovas paneigė, kad kaina buvusi nustatyta nepagrįstai maža – butai esą vertinti neremontuoti, o jų vertė pakilusi paskui, dabartiniams savininkams savo lėšomis atlikus remontą. Prokurorai reikalauja, kad teismas iš L.Jurgelaičio valstybei priteistų 114 tūkst. litų.
„Padariau klaidą, kad kitados nepasikeičiau pavardės, tačiau jokių komentarų apie savo buvusį vyrą, mano šeimą, su kuo gyvenu ar miegu, nesulauksite”, – paprašyta paaiškinti sąsajas su buvusiu sutuoktiniu, tvirtino G.Jurgelaitienė.