Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas Seimą tikino, kad tarpsisteminių elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektų rengimas praėjusiais metais klostėsi sėkmingai. Tačiau specialistai apie elektros tiltų statybos projektus naujienų turi nedaug.
G.Kirkilas sakė, kad „ypač didelės pažangos buvo pasiekta bendradarbiaujant su Lenkija”. Esą parengta galimybių studija, tarp Lietuvos ir Lenkijos įmonių šiais metais pasirašyta projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų sutartis. Premjeras tikisi, kad netrukus bus pradėtas įgyvendinti ir projektas su Švedija.
LŽ kalbinti pašnekovai pripažino, kad „pradžia padaryta”. Tačiau, kalbant apie elektros tilto projektą su Lenkiją, esą reikia sulaukti bendros Lietuvos-Lenkijos įmonės vadovo, kad būtų atliekami ir kiti veiksmai. Tolesnė projekto su Švedija plėtra paaiškės, tik kai bus žinoma, kokios Švedijos kompanijos dalyvaus projekte.
Reikės subsidijų
Vasarį elektros perdavimo sistemų operatorės „Lietuvos energija” ir „PSE Operator” (Lenkija) vadovai pasirašė įmonės, kuri atliks darbus įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektą, akcininkų sutartį. Bendra įmonė statys abiejų valstybių elektros tinklus sujungsiantį elektros tiltą tarp Elko (Lenkija) ir Alytaus (Lietuva). Pradinis bendros įmonės įstatinis kapitalas sieks 0,5 mln. eurų, o jeigu reikės daugiau lėšų, kapitalas bus didinamas. „Lietuvos energijai” ir Lenkijos „PSE Operator” priklausys po 50 proc. bendros įmonės akcijų.
„Tai tik pati įmonės pradžia, paskui atitinkamos institucijos spręs, ar tą kapitalą reikia didinti”, – LŽ sakė „Lietuvos energijos” energetikos sistemos direktorius Vladas Praškevičius. Dabar esą svarbiausia suderinti įmonės steigimo įstatus. Kaip teigė pašnekovas, projektui įgyvendinti bus reikalingas 25 proc. subsidijavimas. Likusius 25 proc. esą galima uždirbti prekiaujant elektros energija. „Dabar kaip tik vyksta susitikimai su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo atstovais ir rengiami dokumentai gauti paramą projektui plėtoti iš šio fondo”, – sakė V.Praškevičius.
Išankstiniu vertinimu, elektros tilto su Lenkija projektas gali būti užbaigtas 2012-2015 metais. Numatoma, kad energetikos sistemų sujungimo projektui įgyvendinti reikės apie 237 mln. eurų investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų Lietuvos teritorijoje. Iki 75 proc. projekto vertės bus finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų.
Praėjusią savaitę buvo pasirodę pranešimų, kad vadovauti būsimai bendrai Lietuvos bei Lenkijos elektros tilto statybos įmonei siūloma buvusiam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkui Vidmantui Jankauskui.
V.Praškevičius teigė tokios informacijos neturintis. Įmonės vadovas esą turės paaiškėti akcininkų paskirtos stebėtojų tarybos sprendimu.
Pats V.Jankauskas LŽ patvirtino, kad tokį pasiūlymą yra gavęs ir dabar jį svarstantis. „Esu gavęs informacijos apie sutarties sąlygas, o toliau matysime, svarstau”, – sakė buvęs VKEK pirmininkas.
Laukiama žinių iš Švedijos
Vasarį Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Svenska Kraftnat” baigė Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studiją.
„Toliau spręsime, kaip galima pradėti projektą. Kaip ir žadėjome, pakvietėme Estijos bei Latvijos perdavimo tinklo kompanijas dalyvauti projekte ir lauksime jų atsakymo”, – sakė V.Praškevičius.
Investicijos į projektą esą turėtų priklausyti nuo jungties galingumo. Preliminariu vertinimu, investicijos sudarytų apie 516 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 700 MW galios kabelis, arba apie 637 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 1000 MW galios kabelis.
Jei Baltijos jūroje būtų statomas vėjo elektrinių parkas, tuomet būtų galimybė jį prijungti prie kabelio, tačiau pastarojo galia turėtų siekti 1000 megavatų. Kaip teigė V.Praškevičius, tolesnė projekto plėtra esą paaiškės tada, kai bus žinoma, kokios Švedijos kompanijos dalyvaus projekte.
Visada norisi greičiau
Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras LŽ sakė, jog „visada norėtųsi, kad darbai klostytųsi greičiau”, tačiau, kalbant apie elektros tilto projektą su Lenkija, dabar yra tik pati pradžia. „Tam tikri veiksmai vyksta, tačiau kol nebus įmonės vadovo ir vadybos, manyčiau, kad taip greitai niekas neprasidės”, – pripažino E.Ušpuras.
Pasak jo, elektros tiltai svarbūs tiek ekonomine prasme, tiek mėginant užsitikrinti energetinį saugumą. „Antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas anksčiau ar vėliau bus uždarytas. Kol naująją atominę elektrinę pastatysime, svarbu gauti elektros energijos ne iš vienos šalies. Turime ryšį su Estija ir Suomija, bet to nepakanka, šios jungties galingumas nedidelis”, – sakė E.Ušpuras.
Anot jo, ekonominiu požiūriu naudinga turėti galimybę pirkti energiją ne iš vieno šaltinio, norint jos įsigyti palankiomis finansinėmis sąlygomis. Projekto subsidijavimas, pasak E.Ušpuro, reikalingas, nes „Lietuvos energija” neturinti tiek lėšų, kad iš karto galėtų vykdyti daug stambių projektų.
„Lietuvai stojant į Europos Sąjungą vienas reikalavimų, kaip žinoma, buvo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Manau, dabar ES taip pat turi prisiimti šią ekonominę naštą, kad mes galėtume būti energetikos požiūriu kuo labiau nepriklausomi nuo Rusijos. Reikia išnaudoti teikiamą galimybę: pinigų prašyti ir imti”, – sakė pašnekovas.