Netekome iškilaus intelektualo

Vakar eidamas 79-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė kultūrologas, filologas, žurnalistas, ilgametis „Kultūros barų“ vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas.

Mokslininkas, žurnalistas.
B.Savukynas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, mokytojavo, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Ypatinga vieta jo gyvenime buvo žurnalas „Kultūros barai“, kuriame B.Savukynas dirbo daugiau nei 38 metus, o vėliau tapo šio leidinio vyriausiuoju redaktoriumi; šias pareigas ėjo šešiolika metų. B.Savukynas buvo garsus mokslininkas, parašė daugybę darbų apie lietuvių kalbą ir kultūrą. Tarp jų knygos „Vardai ir žodžiai“, „Ežerų vardai“, „Žodžiai ir prasmės“, „Žodžiai ir žmonės“; jis buvo vienas „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojų. Filologas buvo Lietuvos PEN centro, Lietuvių kalbos bendrijos, Pasaulio lituanistų bendrijos narys, aktyvus lietuvių ir lenkų kultūrinio bendradarbiavimo skatintojas.

Darė ir darys įtaką

„Bronys buvo labai daugiabriaunis žmogus, – vakar LŽ kalbėjo kultūros istorikas, „Kultūros barų“ redkolegijos narys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys. – Jis vienas ryškiausių pastarojo meto lietuvių inteligentų, kuriam rūpėjo viskas. Ir lietuvių kultūros, ir Lietuvos valstybės reikalai. Jis visada buvo laisvos dvasios, laisvos minties žmogus. Jis labai stipriai įsipareigojo tautinei bendruomenei, politinei bendrijai, išsaugojo labai blaivų požiūrį į tautos raidos problemas. B.Savukynas skyrė daug laiko kalbos, mitologijos kultūros tyrinėjimams. Tačiau ne tiek daug pats rašė, kiek darė didelę įtaką kultūriniam gyvenimui dalyvaudamas diskusijose, pokalbiuose, per juos dalydavosi savo mintimis, idėjomis. Manau, kad visiems B.Savukyną pažinojusiems jis ne tik darė, bet ir ateityje darys didelę įtaką.

Tai buvo labai sąžiningas intelektualas, atsakingas už savo žodį, veiksmus. Jis daug davė Lietuvos kultūrai, telkdamas intelektualus, kultūros žmones. Jis sugebėjo susieti labai skirtingus žmones – bendravo su Algirdu Juliumi Greimu, Vytautu Kavoliu, Tomu Venclova, su latvių, estų, lenkų, vokiečių intelektualais. Jis buvo savas tarp kalbininkų, istorikų, literatų. B.Savukynas nebuvo vienos specializacijos žmogus. Jam rūpėjo tautinės bendruomenės problemų visuma; jis galėjo vienodai diskutuoti ir su Alfredu Bumblausku, ir su Zigmu Zinkevičiumi. Jis buvo lygiavertis pašnekovas visiems įvairiais klausimais.

B.Savukynas glaudžiai siejo kultūrą su politine kultūra; politinė kultūra jam buvo tos pačios tautinės bendruomenės kultūros dalis. Politika buvo kaip kultūros dalis. Jis pats buvo vienas piliečių chartijos įkūrėjų, pastaraisiais metais priklausė Piliečių santalkos tarybai. Viskuo gyvai domėjosi, nors jau sunkiai sirgo. Jam rūpėjo visi tautos reikalai.

Jis buvo modernus kalbininkas, siejęs ir kalbotyros, ir mitologijos ir semiotikos dalykus, visas modernias sroves. Labai plataus požiūrio šiuolaikinis kalbininkas, kartu buvo ypač kuklus žmogus. Mūsų tautos bendruomenė labai daug netenka išėjus B.Savukynui. Mes prarandame kuklų, bet labai didelių užmojų kultūros žmogų.

Intelektualų ramstis

„Tai didelė netektis, – LŽ sakė Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas, profesorius Donatas Katkus. – B.Savukynas buvo labai ryški asmenybė. Jis buvo labai talentingas lingvistas, tačiau ir labai kuklus, niekada nelindo į priekį, nesidemonstravo. Taip susiklostė jo gyvenimas, kad dėl kai kurių politinių aplinkybių jam teko palikti Lietuvių kalbos ir literatūros institutą. Nuo to laiko jis liko savotiškoje erdvėje – iš vienos pusės puikiai pasiruošęs, labai aukštai vertinamas lingvistikos specialistas, iš kitos – jis neapsigynęs disertacijos, nesiilgintis regalijų, dėl to nesikremtantis. Jis vienas garsiausių lingvistų, paliko ryškų pėdsaką mūsų semiotikoje. Jį labai gerbė ir vertino A.J.Greimas. Kaip kalbotyrininko reikšmingiausias jo darbas – „Lietuvių vardų kilmės žodynas“; vienintelis tokio pobūdžio veikalas.

Didelis B.Savukyno nuopelnas – žurnalas „Kultūros barai“, kuris ir sovietmečiu, ir vėliau sugebėjo išlaikyti aukštą profesionalumą. Tai buvo ir yra intelektualus leidinys.

B.Savukynas – vienas „Piliečių chartijos“ įkūrėjų, 1990 metais sugebėjęs suburti Lietuvai atsidavusius, atsakingus intelektualus, buvo vienas rimčiausių chartijos strategų.

Tai buvo labai šviesaus, kritiško proto žmogus, analitikos virtuozas, žavėjęs nepaprastai gera atmintimi. Visai neseniai jis, vienas nuolatinių „Neringos“ lankytojų, prisiminė 1962 metų gegužės susitikimą „Neringoje“, citavo tąkart pasakytus žodžius…

B.Savukynas buvo vienas mūsų kultūros intelektualinių ramsčių.“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.