Kuršių marias planuojama paversti didžiausiu Lietuvos poligonu. Rengiami dokumentai, pagal kuriuos iš 415 kvadratinių kilometrų Lietuvai priklausančių Kuršių marių 314 kvadratinių kilometrų planuojama suteikti saugomos teritorijos statusą. Šios akcijos sumanytojai tikina, kad Kuršių marios yra vertingos kaip gamtinė ir paukščių buveinė.
Lietuvoje apie vienuolika procentų teritorijos paskelbta saugomomis. Ar Kuršių marių pavertimas draustiniu netaps apynasriu žvejams, poilsiautojams ir turistams?
Kuršių marių žvejų susivienijimo „Lampetra” tarybos pirmininkas Virginijus Domarkas mano, kad didesnės dalies Kuršių marių paskelbimas biosferos poligonu suvaržys ne tik žvejų, bet ir gyventojų interesus.
Pavyzdžiui, Kuršių marių biosferos poligono nuostatų projekte netgi numatyta atskirose dalyse visiškai riboti plaukiojimą jachtomis ir kateriais, tam tikru laikotarpiu būtų draudžiama rengti masinius renginius ilgiau nei vieną dieną. Taip pat siūloma įvesti draudimą Kuršių mariose vykdyti bet kokius dugno tvarkymo darbus, išskyrus uostuose ir numatytuose vandens keliuose. Tai reiškia, kad būtų užkirstas kelias įrengti naujas prieplaukas. Taip pat tik griežtai nustatytose vietose siūloma plaukioti su vandens motociklais ir burlentėmis.
Jau įvyko pirmasis šių nuostatų svarstymas. V.Domarkas teigė, kad pateikė daugybę pasiūlymų, tačiau kol kas negavo jokių atsakymų, ar į juos atsižvelgta.
V.Domarką stebina, kad Kuršių marių biosferos poligono steigimo reikalai derinami tik su Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybėmis – tarsi tik jos būtų prie Kuršių marių. Savo iniciatyva V.Domarkas jau buvo susitikęs su Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių atstovais.
Nors Kuršių marių biosferos poligono steigimo organizatoriai, kurių pagrindinis yra Lietuvos valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, tikina, kad jis neturės jokių socialinių pasekmių, V.Domarkas taip nemano.
„Pasekmės bus neigiamos. Numatyta bendradarbiauti su Rusija, Lenkija dėl vandens turistų srautų, tačiau Kuršių marių pavertimas draustiniu gali užkirsti kelią tai daryti”, – svarstė V.Domarkas.
Žvejus ginančios institucijos vadovui užkliūva ir tai, jog Kuršių marių biosferos poligono steigėjai tik konstatuoja, kad reikėtų mažinti verslinės žvejybos intensyvumą, tačiau nesiūlomas mechanizmas ir nenumatomos lėšos, kurios kompensuotų verslo netektį.
V.Domarkas prašė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nepritartų siūlomam Kuršių marių biosferos poligono steigimo projektui.
„Mes ne prieš poligono steigimą, bet turi būti numatytos kompensacijos visiems, kas gali nukentėti. Prieš steigiant tokį poligoną reikėtų atlikti mokslinę studiją ir įvertinti, kokios bus pasekmės”, – sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas ir miesto tarybos narys Alfonsas Bargaila.
Kuršių marių poligono steigimą jis palygino su Ignalinos atomine elektrine, kur įsipareigojimą ją uždaryti pasirašė grupelė žmonių, o kentės visa tauta. Įvedus draudimus Kuršių mariose, gali nukentėti ne tik žvejų bendruomenė, bet ir pamario gyventojai, klaipėdiečiai ir kiti Lietuvos piliečiai, nes bus apribotas poilsis Kuršių mariose.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandens reikalų komisijos pirmininkas Benediktas Petrauskas prašys, kad į projekto svarstymus būtų įtraukta ir uostamiesčio valdžia.
Jūrinių ir vidaus vandens reikalų komisija norėtų, kad būtų pateikti vertinimai, kokius nuostolius dėl poligono kūrimo patirs gyventojai.
„Keista, kad dar labiau bus saugomi kormoranai, dėl kurių nuostolių patiria žvejai, baigiama sunaikinti Juodkrantės sengirė”, – stebėjosi B.Petrauskas.
Kuršių marių biosferos poligono projekto rengėjai tikina, kad saugos ne kormoranus, o jūrinius erelius, mažuosius kirus, dančiasnapius, gulbes, taip pat žuvis – perpeles, nėges, lašišas, ožkas, salačius.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strateginio skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius viešai tvirtino, kad Lietuva privalo steigti Kuršių marių poligoną – kitaip jai grėstų Europos Sąjungos sankcijos. Kuršių marios patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura- 2000” paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Tai reiškia, kad suvaržyti veiklą Kuršių mariose Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą. Įsteigti poligoną planuojama per pusantrų metų.