Tikėjimas, kad antgamtinės jėgos daro įtaką likimui, gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Tačiau į patrauklų drabužį įvilktą okultizmą net šiuolaikinėje visuomenėje daug kas vertina kaip vienintelį išsigelbėjimą.
Okultizmas gyvuoja nuo žilos senovės – žmones visada domino anapusiniai antgamtiniai reiškiniai, viliojo galimybė juos pažinti ir valdyti. Dar pirmykštėje bendruomenėje mūsų protėviai per magiškus ritualus prašydavo sėkmės medžioklėje ar palankių orų. Bėgant laikui žvėrių kailiais ir amuletais apsikarsčiusius žynius keitė naujos kartos burtininkai, magai, astrologai, ekstrasensai, ezoterikai ir kitokie ateities pranašautojai.
XXI amžiuje mokslui sparčiai žengiant į priekį ir atskleidžiant ištisus šimtmečius mistika alsavusių reiškinių paslaptis, susidomėjimas okultizmu nė kiek nesumažėjo. Jis dar ir šiandien traukia visų socialinių sluoksnių atstovus, įskaitant net valstybių vadovus.
Daugelis mūsų kiekvieną rytą pradedame skaitydami astrologines prognozes ir nesąmoningai užprogramuojame save visai dienai. Viena pagrindinių to priežasčių – žmogaus prigimtyje glūdintis smalsumas ir noras pačiam, jei ne lemti, tai bent pakoreguoti savo likimą.
Žinoma, ištikus bėdai kiekvienas turime teisę rinktis, į ką kreiptis – gydytojus, psichologus, dvasininkus ar okultistus. Tačiau nė vienu atveju negalime būti visiškai tikri, kad bus suteikta kvalifikuota pagalba ir gautas trokštamas rezultatas. Dažnai tenka nusivilti dėl šarlatanizmo ar profesinių žinių stygiaus, ne ką rečiau – dėl paprasčiausio abejingumo kito žmogaus fiziniam ar dvasiniam skausmui.
Nusivylė medikais
„Okultizmas tarsi magnetas traukia dėl vilties valdyti likimą. Tačiau praregėjus paaiškėja, kad tai tebuvo apgaulingas miražas”, – skaudžią bendravimo patirtį su ekstrasense apibūdino 45 metų alytiškė Jolanta S. Moteris su pasibaisėjimu prisimena mėginimus antgamtinių jėgų pagalba įveikti ligą.
Alytiškės teigimu, ji nebuvo iš tų žmonių, kurie vos sunegalavę bėga pas gydytojus, tačiau ir neignoravo jų. Kurį laiką kentusi skausmus pilvo apačioje, moteris kreipėsi pagalbos į medikus. „Mane apžiūrėjo, atliko tyrimus ir pasakė, kad visos bėdos dėl per didelio jautrumo ir nervingumo. Paskyrė nervus raminančių vaistų ir patarė mažiau dėl visko jaudintis”, – vizitą pas gydytojus prisiminė Jolanta S.
Paskirtus vaistus alytiškė sugėrė. Nors skausmai nesiliovė jos varginti, moteris į gydytojus daugiau nesikreipė. Lyg tyčia Jolantos S. kolegės jai tada pasakė, kad į miestą atvažiuoja ekstrasensė, galinti ne tik nuspėti ateitį, bet ir išgydyti nuo įvairiausių ligų užkalbėjimais ir žolelėmis. Jolanta nedelsdama nuėjo pas ekstrasensę.
Geradarė dingo
„Per pirmąjį susitikimą vidutinio amžiaus moteris man paliko gerą įspūdį. Dėmesingai išklausė ir pareiškė vos man pravėrus duris supratusi, kas mane kamuoja. Esą kažkas iš mano protėvių buvo prakeiktas, tad dabar turiu išpirkti jo nuodėmes. Ekstrasensė aiškino, kad pirmiausia būtina panaikinti prakeiksmą, kuris yra labai stiprus, o tada negalavimus padės įveikti žolelės. Neturėjau ko prarasti, be to, tikėjau, kad ji tikrai mane išgydys”, – LŽ pasakojo alytiškė.
Gydymas truko keletą mėnesių. Jolantos S. teigimu, panaikinus prakeiksmą ir pavartojus paskirto žolelių antpilo, ji tikrai pasijuto geriau. „Buvau laiminga ir be galo dėkinga savo geradarei”, – pagerėjusia sveikata tada džiaugėsi ligonė.
Tačiau pamažu skausmai ne tik ėmė kartotis, bet net sustiprėjo. Ekstrasensė pradėjo vengti pacientės, nors buvo davusi savo telefono numerį tam, kad prireikus galinga savo energetika galėtų padėti Jolantai S. būdama už dešimčių ar šimtų kilometrų. „Kurį laiką buvau tarsi užhipnotizuota. Atrodė, kad ta moteris – vienintelis mano išsigelbėjimas. Atsipeikėjau tik tada, kai buvusi geradarė visiškai liovėsi atsakinėti į skambučius, o skausmai kėlė vis didesnį nerimą”, – pasakojo Jolanta S.
Jau kito miesto medikams dar kartą patikrinus alytiškės sveikatą, jai buvo diagnozuota onkologinė liga. Laukė skubi operacija, vėliau – chemoterapijos kursas.
Kenkia šarlatanai
Prieš kurį laiką BBC naujienų tarnyba atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 150 sergančių žmonių. 45 proc. respondentų tikino išgiję dėl bendravimo su parapsichologais ar magais. 13 proc. šių apklaustųjų medikai nesugebėjo padėti.
Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, jog kartais žmogų nuo ligos gali išgelbėti netradicinės medicinos atstovai, tad nederėtų kategoriškai teigti, kad šie neturi jokių sugebėjimų.
Vienas didžiausių XX amžiaus eruditų Clive’as Staplesas Lewisas teigė: „Žmonija klaidingai supranta demonų egzistavimą darydama dvi vienodai svarbias, tačiau priešingas viena kitai klaidas. Viena jų – iš viso neigti demonų egzistavimą. Kita – jais tikėti ir perdėtai domėtis.”
Lietuvos ezoterikų konfederacijos vadovas Leopoldas Tarkevičius mano, kad dažniausiai blogų rezultatų sulaukiama, kai padėti žmogui imasi šarlatanai ir psichikos ligoniai, neturintys nei išskirtinių galių, nei supratimo, kaip jas panaudoti. „Ezoterija – tai mokslas, menas ir įgūdžiai. Jos pagrindinis tikslas – padėti, o ne pakenkti žmogui”, – tvirtino žinomas Lietuvoje ezoterikas.
Anot L.Tarkevičiaus, ezoterikai pataria ligoniui, kaip mobilizuoti imuninę energiją, kad liga būtų įveikta. Esą to paties dvasininkai moko per maldą, o medikai – gydydami.
„Išgydomas ir vėžys, jei tinkamai mobilizuojamasi ankstyvoje stadijoje. Vienam ligoniui gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi tik porą mėnesių. Kai žmogus kreipėsi į ezoterikus, jo gyvenimo trukmė pailgėjo iki pustrečių metų. Jei kas nors imtųsi registruoti tokius atvejus, jų tikrai būtų nemažai. Anglijoje ezoterikai dirba kartu su gydytojais ir nieko tokia draugystė nestebina. Tik Lietuvoje į išskirtinių galių turinčius žmones žiūrima su panieka”, – teigė L.Tarkevičius.
Galios – žmoguje
Lietuvoje dauguma medikų skeptiškai vertina netradicinių gydymo metodų efektyvumą. „Niekam ne paslaptis, kad vaistų efektyvumas įveikiant ligą yra apie 10 procentų. Vaistų reikia pradėti gydymo procesą, likusią dalį lemia paties ligonio tikėjimas pasveikimu ir ligos suvokimas”, – LŽ aiškino Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas, psichiatras Mindaugas Rusteika.
Kodėl žmonės nusivilia medikais ir kreipiasi pagalbos į okultistus? Anot M.Rusteikos, esama daug priežasčių – didelis darbo krūvis, kai gydytojas negali skirti pakankamai laiko pacientui, patirties stoka, kartais tiesiog nedėmesingumas.
Be to, daug sveikatos sutrikimų neturi fiziologinio pagrindo. Būna atvejų, kai gydytojas nesugeba atskirti ligos požymių, tad gydymas tampa neefektyvus. Dar viena priežastis, kodėl pasirenkama ekstrasenso, o ne psichologo ar psichiatro konsultacija, – visuomenėje gajus požiūris, kad kreiptis į pastaruosius laikoma gėdingu dalyku.
„Ar bent vieną ligonį okultistai išgydė nuo vėžio? Šizofrenija jiems taip pat neįveikiama. Kitas dalykas – psichologinis pagerėjimas, kuris dažniausiai būna trumpas ir turi neigiamų pasekmių, nes uždelsiama gydyti ligą. Savijauta priklauso nuo ligonio: vieni jau esant pirmai vėžio stadijai save „nurašo”, kiti – ir paskutinės sugeba išlikti aktyvūs”, – pabrėžė medikas.
M.Rusteikos teigimu, gerai jei ligonis kreipiasi į gudrų ekstrasensą, kuris pataria lankytis ne tik pas jį, bet ir pas medikus. Tada skaudžių pasekmių galima išvengti.
Reikėtų vengti
Bažnyčios požiūris į okultizmą visais laikais buvo vienareikšmiškai neigiamas. „Nėra nei baltos, nei juodos magijos. Visi burtai yra blogis”, – LŽ tvirtino klebonas Valerijus Rudzinskas.
Vilniaus Bernardinų bažnyčios klebono, religijos mokslų magistro, Naujųjų religijų centro valdybos nario Arūno Peškaičio nuomone, okultizmas šiuo metu įvilktas į labai patrauklius drabužius, kartais pateikiamas net kaip krikščionybės pagilinimas arba pratęsimas, dažnai nuspalvinamas moksliškai skambančiais terminais – energetika, ekstrosensorika. Tačiau okultizmo esmė lieka ta pati – pažadinti žmogaus slaptąsias galias, kurios yra ne kas kita, kaip dvasios galimybė susitikti su tamsiųjų jėgų pasauliu. Žmogui neužtenka Dievo duotų pojūčių, jam reikia dar kažko, per ką jis galėtų manipuliuoti šiuo pasauliu, situacijomis ir kitais žmonėmis.
„Užsiimdamas okultizmu ir siekdamas manipuliuoti antgamtiniu pasauliu žmogus žaidžia neleistiną žaidimą, siekia santykio su šėtonu. Tai gali pasireikšti nepageidaujamomis pasekmėmis, neurozėmis, psichikos sutrikimais, net apsėdimu. Reikėtų vengti dalykų, kurie neneša šviesos”, – perspėja dvasininkas A.Peškaitis.