Prezidentas Valdas Adamkus pateikė Seimui įstatymų projektus, kuriais siekiama didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą bei kontrolę, įtvirtinti prievolę partijų nariams deklaruoti turtą ir lėšas bei sukurti viešą politinių partijų narių duomenų bazę, administruojamą Teisingumo ministerija.
Prezidento pateiktu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisų projektu siūloma didinti partijų ir jų kampanijų finansavimo skaidrumą bei kontrolę, nepriklausomumą nuo finansinių rėmėjų įtakos politiniams sprendimams, skatinti partijų programų konkurenciją bei sukurti prielaidas rastis geresnės kokybės viešajai politikai, pranešė prezidento spaudos tarnyba.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nauja redakcija parengta atsižvelgus į trūkumus ir problemas, išryškėjusias 2004 metų Seimo ir 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Jų metu paaiškėjo, kad esama tvarka neužtikrina finansavimo paramos skaidrumo ir efektyvios kontrolės. Politinės partijos labiau konkuruoja finansiniais ištekliais, o ne programomis. Tai neskatina jų įgyti atramą visuomenėje, bet orientuoja į lėšų kaupimą rinkimams ir politinei kampanijai.
Prezidentas siūlo politinių partijų veiklos finansavimą atskirti nuo politinių kampanijų finansavimo. Naujoje įstatymo redakcijoje nustatyta, kad politinės kampanijos būtų remiamos tik iš valstybės biudžeto ir visi kandidatai disponuotų vienoda lėšų suma. Kad būtų išvengta lygios konkurencijos principo pažeidimų ir neteisėto finansavimo, numatoma, kad lėšos politinei kampanijai būtų kaupiamos ir išlaidos apmokamos tik per specialiai atidarytą sąskaitą.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti privačių tiesioginių finansavimo šaltinių – fizinių ir juridinių asmenų aukų, nes tai užtikrintų paramos politinėms partijoms skaidrumą ir leistų sumažinti galimą stambių aukotojų įtaką politiniams sprendimams. Tačiau nuolatiniai Lietuvos gyventojai turės galimybę paremti norimą politinę partiją – galės jai pervesti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto dotacija politinės partijos veiklai priklausys ne tik nuo rinkimuose gautų rinkėjų balsų skaičiaus, bet ir nuo politinės partijos narių skaičiaus.
Teikiamas įstatymo projektas iš esmės keičia ir politinės reklamos finansavimą žiniasklaidoje. Rinkimų agitacijai skirtas diskusijų, politinių partijų rinkimų programų pristatymo, debatų ir pokalbių laidas televizijoje siūloma apmokėti tik iš biudžeto dotacijos politinei kampanijai, o politinės reklamos garso ir vaizdo kūriniai per radiją ir televiziją turėtų būti draudžiami. Laikraščiai, žurnalai ir elektroninės žiniasklaidos priemonės galėtų skelbti tik rinkimų programas.
Taip pat siūlomas trumpesnis terminas rinkimų kampanijos metu susidariusioms skoloms padengti. Kadangi politinė kampanija būtų finansuojama tik iš biudžeto, skoloms grąžinti skiriamas iki 15 dienų terminas nuo rinkimų, pakartotinių rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
Projekte pateikiama ir kitų nuostatų, kaip skaidrinti partijų ir jų kampanijų finansavimą bei kontrolę, kaip stiprinti atsakomybę. Pavyzdžiui, numatoma neskirti biudžeto dotacijų, jeigu lėšas politinė partija panaudotų ne pagal paskirtį ar padarytų kitų šiurkščių įstatymo pažeidimų.
Prezidentas Seimui pateikė ir Politinių partijų įstatymo pakeitimo projektą.
Anot Prezidentūros, šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas reikalavimas, jog politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Minėtame įstatyme taip pat numatyta, kad partijos, ketinančios dalyvauti rinkimuose, įstatyme nustatytais terminais turi pateikti savo narių sąrašus. Šių nuostatų kontrolė pavesta Teisingumo ministerijai, tačiau iki šiol nėra sukurta efektyviai veikiančios sistemos, kaip patikrinti, ar rinkimuose siekiančios dalyvauti partijos atitinka šio įstatymo reikalavimus.
Prezidentas siūlo sukurti viešą ir nuolat atnaujinamą politinių partijų narių duomenų bazę, kurią administruotų Teisingumo ministerija. Šioje bazėje turėtų būti nurodyti duomenys apie partijos narius.
V.Adamkaus nuomone, sukūrus internetinę duomenų bazę, sumažėtų fiktyvių politinių partijų, o partijose – fiktyvių narių. Tai ypač svarbu, nes kartu teikiamame Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta, kad partijoms skiriamos valstybės biudžeto dotacijos dydis priklausys ir nuo jos narių skaičiaus.
Projektu taip pat siūloma partijų nariams įtvirtinti prievolę deklaruoti savo turimą turtą ir lėšas. Naujas įstatymas padės išvengti dabar pasitaikančių atvejų, kai partijų veiklai ar politinei kampanijai lėšas perveda politinių partijų nariai, neturintys nuolatinių pajamų šaltinių ar bedarbiai arba jų pervesta suma gerokai viršija oficialiai gaunamas pajamas.
Kartu su naujais įstatymais yra teikiami 8 įstatymų pakeitimų projektai, kad nauja politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei kontrolės tvarka neprieštarautų kituose įstatymuose galiojančioms nuostatoms.