Viešieji darbai Panevėžyje tampa problema

Po praėjusiais metais patirtos nesėkmės, kai pavyko panaudoti tik nedidelę dalį viešiesiems darbams skirtų pinigų, šiemet šiam tikslui Panevėžio biudžete numatyta suma atrodo gerokai kukliau. Tačiau jau sklando abejonės, ar ir juos pavyks panaudoti. Panevėžio mieste ir rajone pilna darbų, kuriuos reikia nudirbti, bet norintieji rimtai dirbti mieliau imasi ne viešųjų, o nuolatines pajamas garantuojančių darbų.

Ruošdamiesi gelbėti iš bankrutuojančios „Ekrano” gamyklos paleidžiamą bedarbių armiją, pernai miesto valdininkai iš Vyriausybės užsiprašė vos ne milijono litų – 960,5 tūkst. litų. Pasirodė, kad prognozės buvo neteisingos – dauguma darbo netekusiųjų savo problemas išsprendė patys, o Savivaldybė, viešiesiems darbams panaudojusi vos 222 tūkstančius litų, gavo barti nuo kontrolierių, rašo dienraštis „Sekundė”.

Šiemet viešiesiems darbams miesto Savivaldybės biudžete atseikėta 656,2 tūkst. litų.

Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, norinčiųjų dirbti viešuosius darbus mažėja kasmet.

„Dirbti viešuosius darbus pageidauja nebent seniai nedirbantys, jokios darbo patirties neturintys žmonės ir per vasaros atostogas norintys užsidirbti moksleiviai”, – sakė ji.

Viešųjų darbų programai vykdyti Panevėžio darbo birža šiemet turi 723 tūkstančius litų, per metus planuojama įdarbinti 700 miesto ir rajono žmonių.

Viliamasi, kad atliktų darbų vertė sieks 1,3 milijono litų. Daugiausia įdarbintų žmonių valys miesto teritorijas, ravės gėlynus, prižiūrės rajono seniūnijų teritorijas, remontuos švietimo įstaigas.

2006 metais Darbo birža įdarbino 1242 žmones, o 2007-aisiais – 707. Pagal dabar galiojančią tvarką pusę sumos įdarbintam žmogui moka Darbo birža, kitą pusę – Savivaldybė.

Kad viešaisiais darbais žmonės nesižavi, tvirtina ir rajono Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė. Pasak jos, pinigų viešųjų darbų programai įgyvendinti rajono Savivaldybė gauna kiek prašo, pinigų sumos kasmet didėja, tačiau įsisavinti šias valstybės skirtas lėšas kasmet vis sunkiau.

„Gatvėms šluoti ar šiukšlėms tvarkyti žmonių dar atsiranda, bet rimtesniems remonto darbams reikia specialistų, o tokie žmonės turi nuolatinius darbus”, – sakė G. Šarkiūnienė.

Viešiesiems darbams organizuoti rajono Savivaldybė pernai buvo gavusi 461 tūkstantį litų, panaudoti pagal paskirtį pavyko 449 tūkstančius.

„Visiškai nepanaudoti šie pinigai liktų tokiu atveju, jei rajono Taryba nesuskubtų priimti sprendimo pakeisti paskirtį, tačiau taip neatsitinka. Už likusius pinigus buvo padaryti kiti rajono tvarkymo darbai”, – sakė Finansų skyriaus vedėja. Šiemet viešiesiems darbams gauta 577 tūkstančiai litų.

Ramygalos seniūnas Valdas Chirv šiemet turi įdarbinti 22 žmones, tačiau sako kol kas neįsivaizduojąs, kaip tai reikės padaryti.

„Darbo yra, pinigų pakanka, bet galinčių ir norinčių dirbti žmonių nebėra. Jei žmogus rimtas, jis šiais laikais turi darbą, – sakė seniūnas. – Anksčiau buvo lengviau, galėdavai pasirinkti geriau darbus išmanančius žmones, o dabar likę tokie, kuriems iš paskos turi eiti ir už pravaikštas atleisti. Neįsivaizduoju, kaip reikės surasti žmonių šiems darbams. Šienauti ateina tokie, kurie laikosi už dalgio”, – sakė seniūnas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.