Perkant baldus reikia atidumo

Nusprendę namus pagražinti naujais baldais, klaipėdiškiai vis dažniau susiduria su brokuotais arba nekokybiškais gaminiais.

Atsisakė grąžinti pinigus

Klaipėdietė Aušra Grunuvienė prieš keletą savaičių nusprendė padėti mamai nusipirkti svetainės staliuką. Abi nuvyko į žinomą uostamiesčio baldų centrą, kur iš salės nusipirko 900 litų vertės stalą.

Tačiau jį keliant į automobilį pastebėta, jog nefasadinė baldo pusė atrodo baisiai: kyšojo nežinia kam įkaltos baldinės skobos, o dugnas buvo šiurkštus ir nenubeicuotas.

„Pirkau gaminį kaip medinį stalą, tačiau tokios prastos kokybės nesitikėjau, – stebėjosi A.Grunuvienė. – Vėliau apžiūrinėdama kitus salėje laikomus tokius pačius staliukus net susibraižiau rankas. Tokie baldai ypač pavojingi vaikams, kurie mėgsta visur landžioti.“

Pastebėjusi staliuko defektus, moteris iš karto kreipėsi į parduotuvę ir pareikalavo grąžinti pinigus. Tada dirbusi pardavėja pažadėjo, jog tai galima padaryti tik kitą dieną, nes tuo metu parduotuvėje nebuvo buhalterės. Pastaroji kitą dieną iš atėjusios A.Grunuvienės pasijuokė ir patikino, jog pinigų ji nesulauks, nes staliukas buvo pirktas iš salės.

Netekusi vilties moteris kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (VNMPI) Klaipėdos skyrių, kad padėtų susidariusioje situacijoje. Viskas išsisprendė po vienintelio skyriaus vedėjos Raimondos Bučinskienės skambučio.

Ji parekomendavo parduotuvei susitarti su kliente geranoriškai. Klaipėdietė pinigus atgavo. „Viską būtų buvę galima sutvarkyti paprasčiau. Tačiau problema ta, jog apie gaminį nesuteikiama visa informacija, – piktinosi A.Grunuvienė. – Jei nežinosi savo teisių, tai eiliniam žmogui iš tiesų gali būti sunku.“ Pašnekovė pridūrė, jog tada perkant staliuką nebuvo net suteikta garantija.

Reikia atidumo

Kiekvienas pirkėjas turi teisę kreiptis į pardavėją raštu pranešdamas apie nekokybišką prekę. Pasak R.Bučinskienės, atsakyti į skundą privaloma per 10 dienų. Jei pirkėjo netenkina atsakymas, galima kreiptis į VNMPI.

Vedėjos teigimu, tokius skundus kaip A.Grunuvienės sudėtinga vertinti, gaminys pirktas salėje, kur klientas galėjo laisvai apžiūrėti prekę. Be to teisinėje sistemoje nėra konkrečių kokybės rodiklius apibrėžiančių aktų.

„Pirkėjas prieš pirkdamas visada turi pats daiktą apžiūrėti, – aiškino R.Bučinskienės. – Šiuo atveju viskas išsisprendė geranoriškai, tačiau, iš kitos pusės, nesinorėtų, jog tokius buitinius dalykus tektų nuolatos spręsti telefonu, nes po to visi gali pradėti taip daryti.“

Daug nepatenkintų

Skyriaus vedėja patvirtino, jog pastaruoju metu skundai dėl baldų – treti pagal dažnumą. Iš jų net 80 procentų pagrįsti. Jos manymu, viena priežasčių dėl pagausėjusių kreipimųsi ta, jog žmonės per pažįstamus ar kitais keliais daugiau sužino apie savo teises. Be to, tam įtakos gali turėti ir tai, kad žmonės dažniau perka butus ir masiškai perka baldus, o gamintojai nespėja vykdyti užsakymų, todėl pasitaiko broko.

Anot pašnekovės, paprastai konfliktus tarp verslininkų ir klientų bandoma spręsti derybų būdu. Jei tai nepadeda, klausimas perleidžiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o toliau – teismui. Informacija apie nesąžiningus verslininkus taip pat viešinama VNMPI internetiniame puslapyje.

Dėl teisinės sistemos spragų baldų gamintojai tam tikrais atvejais nesukontroliuojami. Pasak R.Bučinskienės, problema yra ta, jog pardavėjai ir gamintojai neįpareigoti prisiimti reikalavimų, kadangi baldai yra laisva gamyba. Tačiau Europos Sąjungos institucijose vyksta ginčai, kad tokius reikalavimus reikėtų nustatyti.

Prekybininkai taip pat neįpareigoti pateikti įvairios informacijos apie gaminį, kas privaloma prekiaujant elektros prietaisais.

„Jei parduodama išlankstoma sofa, ne visada aišku, ar joje miegoti galima tik retkarčiais ar nuolat, nuo ko priklauso baldo vartojimo laikas“, – kalbėjo vedėja.

Šiuo atveju, pasak R.Bučinskienės, problema gali būti susijusi su tobulėjančiomis gamybos technologijomis, su kuriomis ne visi spėja. Nes dažniausiai skundžiamasi naujaisiais bei užsienio baldų gamintojais. Su senaisiais ir didžiaisiais problemų nėra – greičiausiai jie moka susitarti su klientais.

Nežino savo teisių

Tik užsienio rinkai produkciją gaminančios įmonės „Baltijos baldų grupė“ savininkas bei direktorius Kęstutis Linkus patvirtino, jog dėl padidėjusios rinkos, be abejonės, gali atsirasti broko, nes bet kokiuose gamybiniuose procesuose tai natūralu.

Tačiau, pašnekovo manymu, verslininkui paleisti bet kokį broką į rinką yra paprasčiausias nusikaltimas ir nepagarba savam verslui.

K.Linkaus vadovaujamai įmonei tokios klaidos taptų dideliais nuostoliais, nes jei bent dviejuose iš dešimties baldų komplektų būtų rasta broko, iš užsienio savo lėšomis tektų pargabenti visą krovinį. Dėl to stengiamasi laikytis visų kokybės standartų.

Pagrindinis tarpininkas tarp gamintojo ir pirkėjo yra pardavėjas. Todėl, direktoriaus teigimu, prekybininkai ir turėtų pasirūpinti, kad klientai gautų visą reikalingą informaciją. Tačiau pasitaiko tokių, kurie tiesiog nežino, ko klausti, ir ko jie nori. O jei ieško pigesnių variantų, gauna prastesnį gaminį be garantijos, tuomet apie kokybę nebeverta net kalbėti.

„Šalyje atsiranda vis daugiau išprususių žmonių, kurie nemažai žino apie savo teises, – pasakojo vyriškis. – Todėl kyla ir didesni reikalavimai bei daugiau nusiskundimų.“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Interjeras su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.