Praėjus 40-čiai metų po Martino Lutherio Kingo (Martino Liuterio Kingo) nužudymo rasiniais sumetimais, šis kovos už pilietines teises lyderis vis dar drumsčia Amerikos politiką.
Demokratų pretendentė į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir respublikonų kandidatas Johnas McCainas (Džonas Makeinas) atvyko į Memfį paminėti M.L.Kingo nužudymo 1968 metų balandžio 4 dieną ir pabandyti užsitikrinti juodaodžių rinkėjų, kuriuos patraukė kitas demokratų pretendentas Barackas Obama (Barakas Obama), paramą.
Ir H.Clinton, ir J.McCainas turi ką veikti santykių užmezgimo su afroamerikiečiais srityje ir abu jie turėtų pasakyti kalbas ir per „NBC News” kalbėti apie M.L.King vaidmenį 7-ojo dešimtmečio judėjime prieš segregaciją.
B.Obama, kuris būtų pirmasis juodaodis JAV prezidentas ir kurį smarkiai remia rinkėjai afroamerikiečiai, taip pat paminės šią datą, tačiau – Šiaurės Dakotoje, kur kreipsis į valstijos demokratų suvažiavimą.
Jis taip pat buvo pakviestas į tą NBC renginį, bet negali dalyvauti dėl ankstesnių įsipareigojimų, nurodė jo kampanijos štabas.
H.Clinton, kuri naktį skrido iš Kalifornijos ir turėjo atskristi prieš aušrą, buvo kaltinama rasinio klausimo įterpimu į rinkimų kampaniją, nes jos vyras, buvęs prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), kaip manyta, žemino B.Obamą per sausį įvykusius Pietų Karolinos pirminius rinkimus.
H.Clinton, kuri būti pirmoji moteris JAV prezidento poste, stengiasi užsitikrinti Demokratų partijos kandidato į prezidentus statusą, tačiau jai labai sunku varžytis su B.Obama. Per lapkritį įvyksiančius JAV prezidento rinkimus B.Obama arba H.Clinton varžysis su J.McCainu.
J.McCainas taip pat turi pagerinti savo pozicijas tarp juodaodžių rinkėjų. Jis nedalyvavo respublikonų kampanijos debatuose rugsėjo mėnesį, per kuriuos didžiausias dėmesys buvo skiriamas afroamerikiečių klausimams.
Demokratai buvo atkreipę dėmesį į tai, kad Arizonai atstovaujantis senatorius J.McCainas 1983 metais būdamas Atstovų Rūmų nariu balsavo prieš M.L.Kingo gimimo dienos paskelbimą nacionaline švente.
Šios šventės paskelbimui buvo pritarta 338 balsais prieš 90, ir prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) pasirašė atitinkamą įstatymą.
Šią savaitę J.McCainas žurnalistams sakė „sužinojęs, kad šis asmuo buvo nepaprastas veikėjas Amerikos istorijoje” ir nusipelno būti pagerbtas.