Vasara verčia nerimauti

Vis labiau artėjant vasarai, jau prabilta apie poilsio sezoną. Klaipėdiečiams rūpi, kaip užtikrinti žmonių saugumą paplūdimiuose, o Palangos valdžia baiminasi, kad sezonui nespės pasiruošti laiku.

Vėl trūks tualetų

Klaipėdoje pasiruošimo vasaros sezonui darbus dar tik planuojama pradėti, o Palangoje jie verda. Jau tvarkomos kopos, remontuojami į paplūdimius vedantys takai, keičiamos sutrešusios tilto grindinio lentos, dažomi turėklai. Gatvėse jau yra daugiau šiukšliadėžių. Paplūdimyje persirengimo kabinas žadama sumontuoti kito mėnesio pradžioje.

Pasak bendrovės Palangos komunalinis ūkis direktoriaus Konstantino Skieraus, artėjantį vasaros sezoną šiukšliadėžių neturėtų trūkti, bet vėl gali pristigti viešųjų tualetų.

Planuojama įsigyti 6–8 konteinerinius. Tačiau problemų kyla dėl jų pastatymo paplūdimyje, nes čia yra apsauginė zona. Tad norint pliaže pastatyti tualetus, reikia gauti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos leidimą.

Sprendžiamas ir mašinų stovėjimo aikštelių klausimas. Į Palangą atvykę poilsiautojai jau gali naudotis dviem – Rąžės ir Bangų gatvėje. Vasarą bus atidarytos dar kelios. Tikimasi, kad atvykėliams jų užteks.

Vicemeras nerimauja

Palangos taryba yra patvirtinusi, kad vasaros sezonas kurorte prasideda gegužės 12-ąją. Šiemet atidarymo šventė čia bus organizuojama kiek vėliau – gegužės 16–17 dienomis.

Palangos kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis teigė, jog šventei intensyviai ruošiamasi, bet nenorėjo atvirauti apie programą.

„Galiu pasakyti tik tiek, jog naujovių bus. Netrūks šurmulio gatvėje, organizuosime ir koncertą. Viskas priklausys nuo lėšų, skirtų šventei“, – kalbėjo N.Stasiulis.

Palangos mero pavaduotojas Rimantas Garolis neslėpė, jog vasaros laukia neramiai. „Numatyta daug naujovių – įvažiavimo, stovėjimo miesto gatvėse mokesčiai. Dar daug reikia ruoštis. Bijau, kad gali pritrūkti laiko“, – baiminosi vicemeras.

Baudos neblaiviems

Palangos taryba neseniai patvirtino griežtas paplūdimių, jų maudyklų įrengimo ir saugaus elgesio vandenyje taisykles. Jose numatytos nuo 50 iki 100 litų baudos asmenims, užklydusiems į priešingos lyties atstovams skirtą paplūdimį, taip pat nutarusiems apsinuoginti bendrajame paplūdimyje ar tiems, kurie jūroje maudysis neblaivūs.

Kas užtikrins saugumą Palangos paplūdimiuose, dar nėra aišku. Artimiausiu metu kurorto savivaldybė skelbs konkursą gelbėjimo darbams pirkti.

Daugiausiai rūpesčių kasmet ir čia kelia darbuotojų paieška. „Niekas nenori dirbti, nes mokame tik minimalų atlyginimą“, – aiškino Palangos gelbėjimo stoties vadovas Jonas Vigelis.

Jo nuomone, yra dvi išeitys – gelbėjimo paslaugų pirkimas iš privačios tarnybos arba atlyginimų didinimas biudžetinėje įstaigoje „Palangos gelbėjimo stotis“.

Vėl gelbės studentai

Jau apskaičiuota, kad vien uostamiesčio pliažams reikėtų per 70 gelbėtojų. Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas teigė, kad pagrindinė problema šiemet, kaip ir kasmet, bus jų komandos surinkimas.

„Bandysime prisivilioti dirbti studentus, moksleivius“, – žadėjo viršininkas.

Tarnybos vadovo nuomone, šiemet privilioti žmones dirbti bus lengviau, nes pakeltos gelbėtojų algos. Anksčiau jie per mėnesį į rankas gaudavo apie 650 litų atlyginimą. Šiemet vyresnieji gelbėtojai turėtų gauti 900, visi kiti – 800 litų.

Reikia policijos posto

Daug rūpesčių gelbėtojams kelia lėbautojai. Pasak V.Urbono, penki pernai Klaipėdoje nuskendę asmenys buvo neblaivūs, maudęsi, kai plevėsavo raudonos vėliavos.

Todėl gelbėtojai norėtų, kad tvarką paplūdimiuose padėtų prižiūrėti policijos pareigūnai, turintys teisę netinkamai besielgiančius poilsiautojus bausti.

„Jau pernai pajūryje budėjo viešoji policija, bet norėtųsi, kad Melnragėje bei Giruliuose atsirastų ir papildomas stacionarus postas vasaros sezonui. Tada gelbėtojams nebereikėtų drausminti geriančių kopose. Gelbėtojai tokius gali tik geranoriškai įspėti, o policija galėtų ir bausti“, – teigė V.Urbonas.

Bausti nėra kam

Vasarą dėl padidėjusio poilsiautojų srauto rūpesčių kyla ir Pajūrio regioninio parko darbuotojams. Parko direktorius Darius Nicius pasakojo, kad daugiausiai problemų – dėl nedrausmingų automobilių vairuotojų.

Kadangi Giruliuose mašinų stovėjimas apmokestintas, nemažai poilsiautojų jas palieka regioninio parko pakelėse, nepaiso stovėti draudžiančių ženklų. Blogiausiai, kad bausti ne vietoje pastatytų automobilių vairuotojus ar blokuoti mašinų ratus nelabai yra kam.

Parko teritorija priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei ir joje viešąją tvarką turėtų užtikrinti Gargždų policija. Tačiau rajono policija kaskart važinėti į parką, anot D.Niciaus, neturi pakankamai pajėgų. O Klaipėdos policijos pareigūnai ne savo teritorijoje sulaikytų pažeidėjų bausti negali.

Direktorius vylėsi, kad policijos atstovams vis dėlto pavyks susitarti, jog pažeidėjus parke galėtų bausti ne tik rajono, bet ir netoliese patruliuojantys Klaipėdos pareigūnai.

Siaubą kelia keturračiai

Kita problema, su kuria susiduria Pajūrio regioninio parko administracija – dviračių tako, vingiuojančio nuo Klaipėdos iki Palangos, priežiūra. Šiuo taku pamėgo važinėti ne tik dviratininkai, bet ir automobilius bei keturračius vairuojantys asmenys.

Kovoti su dviračių takais lakstančiais automobiliais parko administracija bando statydama užtvaras, pro kurias įmanoma važiuoti tik dviračiu. Bet jos neretai sulaužomos.

Neišspręstas ir keturračių motociklų klausimas. Pernai aplinkos ministras patvirtino parko reglamentą, kad keturračiais parke negalima važinėti. Bet keturračius sunku sukontroliuoti, jų vairuotojai nuolat čia siautėja.

Gali būti, kad vis dėlto šiemet pavyks užkirsti kelią keturračiams. Juos Pajūrio regioninio parko direkcijai žada padėti gaudyti kaimynystėje įsikūrę pasieniečiai.

Stinga pareigūnų

Vakar vykusiame Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos policijos komisariatų vadovų, valdžios atstovų susitikime su policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu kalbėta apie papildomų pajėgų skyrimą poilsiautojų saugumo užtikrinimui. Neatmetama galimybė, jog šią vasarą pažeidėjus Pajūrio regioniniame parke baus ir Klaipėdos miesto policijos pareigūnai. Tačiau galutinio sprendimo priimta nebuvo.

„Uostamiesčio pareigūnai galėtų padėti vasarą, bet niekas pajėgų neturi per daug. Dar tarsimės, kaip spręsti šią problemą“, – tvirtino Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovas Edmundas Zbarauskas.

Po pasitarimo paaiškėjo, kad uostamiesčio gelbėtojų noras, jog paplūdimyje būtų policijos postas, tikriausiai liks neįgyvendintas – trūksta pareigūnų.

Į Palangą kas mėnesį žadama atsiųsti po 40 papildomų policijos pareigūnų. Taip pat savaitgaliais čia turėtų dirbti po 55, o darbo dienomis – 20 viešojo saugumo tarnybos pareigūnų.

„Tokios pat pajėgos Palangai buvo skirtos ir pernai. Ar jų užteks, priklauso nuo orų, žmonių srauto. Be to, tai dar nėra galutinis sprendimas“, – pabrėžė kurorto policijos vadovas Aurijus Jusys.

Miškus stebės kameros

Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijai prieš vasarą labiausiai rūpi, kaip apsaugoti miškus nuo gaisrų.

Kiekvieno vasaros sezono metu, kai poilsiautojai plūsteli į neriją, čia kyla gaisrai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis žadėjo, kad šiemet, kaip ir pernai, miškus stebės iš priešgaisrinių bokštų.

Ateityje, jei pavyks gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, bokštuose bus sumontuotos stebėjimo kameros, kurių viena būtų nukreipta į Smiltynę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.