Premjeras Gediminas Kirkilas atsilaikė prieš Seimo opozicijos rengtą maištą. Mūšį su parlamentarais, nepatenkintais Vyriausybės veikla, jis laimėjo ir be interpeliacijos.
Pažadų premjeru Seimo opozicijos pramintas premjeras G.Kirkilas ir toliau vadovaus Vyriausybei. Parlamentarai vos 5 balsų persvara atmetė interpeliaciją jam. Premjero kailį išgelbėjo 68 valdančiosios koalicijos nariai, balsavę už nutarimo projektą, kuriuo siūlyta pritarti parlamentui G.Kirkilo pateiktiems atsakymams į interpeliacijos klausimus. Prieš balsavo 63 parlamentarai, vienas susilaikė.
Premjerą palaikė Seimo socialdemokratai, liberalcentristai, socialliberalai, valstiečiai liaudininkai ir šeši „pilietininkai”. Parlamento opozicija – Tėvynės sąjungos, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo”, Liberalų sąjūdžio frakcijos – vieningai stojo prieš G.Kirkilą.
Balsavimas vietoj NATO.
Sprendžiant G.Kirkilo likimą Seimo plenarinių posėdžių salė buvo kaip niekada pilna. Palaikyti premjero drausmingai susirinko beveik visi valdančiosios koalicijos atstovai. Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas dėl balsavimo net praleido NATO viršūnių susitikimą. „Turėjau vykti, bet dėl svarbių balsavimų Seime neišvažiavau”, – aiškino jis. Vietoj J.Oleko į aukščiausio lygio renginį Bukarešte išvyko krašto apsaugos viceministras Antanas Valys.
Balsavimui buvo pateikti du specialiai sudarytos komisijos parengti nutarimo projektai. Komisijoje dirbę valdančiųjų atstovai ragino pritarti G.Kirkilo atsakymams, opozicija siūlė priešingą variantą. Tačiau minimalia persvara laimėjo jėgas sutelkę valdantieji. Pasibaigus balsavimui G.Kirkilas sakė tikėjęs, kad jam pavyks išlaikyti postą. Anot premjero, opozicija dabar nesiryžtų formuoti naujos Vyriausybės.
Teisinosi dėl pažadų
Nepasitikėjimo G.Kirkilu procedūrą inicijavo Seimo opozicija. Premjerui raštu buvo pateikta 19 klausimų, daugiausia – dėl nacionalinio investuotojo kūrimo, taip pat dėl didėjančios infliacijos ir socialinių problemų, mokytojų darbo užmokesčio kėlimo.
G.Kirkilo atsakymai sudarė 17 puslapių. Vakar pristatydamas juos parlamentarams premjeras kartojo jau daug sykių viešai išsakytas mintis. Daugiausia dėmesio G.Kirkilas skyrė energetiniams klausimams. Jis prisiėmė atsakomybę už „Leo LT”.
Dėl pažadų iki 2007 metų baigti žemės reformą ir sumažinti korupcijos lygį šalyje G.Kirkilas taip pat turėjo tvirtą nuomonę. Anot jo, žemės reforma iš esmės jau baigta, žemė grąžinta daugumai gyventojų. Sumažinti korupciją premjerui esą trukdo biurokratinis pasipriešinimas ir iniciatyvos stoka.
Kur Dievas?
Per vakarykštį posėdį opozicijos atstovai rėmė premjerą prie sienos, o valdantieji kolegos rodė palaikymą girdami ar pateikdami ne tokius „karštus” klausimus.
Algimantas Matulevičius Vyriausybės vadovo teiravosi, ar šis neketina atleisti skandalingai pagarsėjusio savo patarėjo Albino Januškos. „A.Janušką gerai pažįstu, tad manęs neveikia kažkokios pažymos ar paskalos”, – tvirtino G.Kirkilas. Seimo narius taip pat domino premjero nuomonė apie kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimą, nacionalinę sporto strategiją ir valstybės valdymo išlaidas. Atsakydamas į parlamentarų klausimus ir klausydamasis opozicijos priekaištų G.Kirkilas net susierzino: „Kur čia tas Dievas, kuris žino visus atsakymus?”
Užtarimo premjeras sulaukė tik iš valdančiųjų. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė gyrė G.Kirkilą už svarbius energetinius projektus. Opoziciją parlamentarė gąsdino tuo, kad nuvertus premjerą į Lietuvą numatyto vizito gali neatvykti Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Premjeras – kaip koketė
Tačiau opozicijos G.Kirkilo pasiteisinimai neįtikino. Vienas po kito Seimo tribūnoje kalbėję mažumos atstovai pareiškė palaikysiantys interpeliaciją premjerui. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė palygino G.Kirkilą su gražia, koketuojančia mergele, kuri daug žada, bet nieko neduoda. „Tačiau ministras pirmininkas – ne koketuojanti mergelė, o trečias žmogus valstybėje. Iš jo atsakymų ir iš trejų veiklos metų nematyti konkrečių darbų”, – tvirtino ji.
Kritikos premjerui negailėjo ir Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis. Jo nuomone, G.Kirkilas neatsakingai žadėjo aukštojo mokslo reformą, ekonomikos augimą, paprastiems žmonėms – geresnį gyvenimą. „G.Kirkilo pypkė pilna pelenų. Laikas juos iškratyti, premjere”, – siūlė parlamentaras.
Gindami G.Kirkilo garbę valdantieji dėl premjerui verčiamų bėdų kaltino tarptautinę aplinką. „Lietuva – ne supervalstybė, kuri galėtų atsilaikyti prieš infliaciją, kylančias dujų ir naftos kainas”, – aiškino Bronius Bradauskas. Jis interpeliacijos rengėjams siūlė kalbėti „ekonomikos, o ne šarlatanų kalba”.