NATO stengsis nuraminti Ukrainą ir Gruziją

NATO lyderiai per susitikimą Bukarešte ketvirtadienį stengsis nuraminti Ukrainą ir Gruziją dėl to, kad nesusitarė atverti durų į Vakarų karinį aljansą šioms dviem buvusioms sovietinėms respublikoms.
26 NATO valstybių lyderiai taip pat susidurs su nerimu dėl stabilumo Balkanuose, kuris kilo Graikijai blokavus kvietimą Makedonijai įstoti į Aljansą. Atėnai atsisako pripažinti Makedonijos pavadinimą, nes taip pat vadinasi viena šiaurinė Graikijos provincija ir tai esą galėtų reikšti pretenzijas į jos teritoriją.

Šios dvi JAV prezidento George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) nesėkmės pirmąją jo paskutinio NATO viršūnių susitikimo dieną užtemdė susitarimą pakviesti į Aljansą kitas dvi Balkanų valstybes – Kroatiją ir Albaniją – ir pažangą dėl papildomų pajėgų nusiuntimo į Afganistaną.

„Tai ne pralaimėjimo klausimas. Manau, klausimas bus, ar Aljansas gali susitelkti ir pademonstruoti, kad durys tebėra atviros“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kuris kalbėjo po to, kai lyderiams nepavyko pasiekti konsensuso dėl Ukrainos ir Gruzijos priėmimo į NATO Narystės veiksmų planą, kuris yra pirmasis žingsnis narystės link.

Vokietija ir Prancūzija vadovavo nepritariančiųjų stovyklai ir sakė, kad toks žingsnis būtų pernelyg ankstyvas, nes visuomenės pritarimas NATO Ukrainoje yra vos 30 proc., o Gruzija dėl „užšalusių“ konfliktų su Rusijos remiamais separatistais nekontroliuoja visos savo teritorijos.

NATO atstovas Jamesas Appathurai (Džeimsas Apaturajus) stengėsi išsklaidyti galimą įspūdį, kad Rusijai pavyko blokuoti šį sprendimą, ir sakė, kad sąjungininkės vieningai atmeta bet kokį veto ar įtaką iš išorės.

Tačiau Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis anksčiau šią savaitę perspėjo, kad neigiamas atsakymas jo šaliai reikš „nuolaidžiavimą“ Rusijai ir paskatins griežto kurso šalininkus kenkti dviejuose separatistiniuose Gruzijos regionuose.

J.Appathurai sakė, jog lyderiai sutiko, kad ir Ukraina, ir Gruzija turi teisę prašytis į NATO ir kad nėra klausimo „ar“ – yra tik klausimas „kada“. Tačiau jis nesitiki, kad šią savaitę šioms dviem šalims būtų pasiūlytas Narystės veiksmų planas.

Tad liko keblus klausimas dėl to, kaip nuraminti šias dvi pretendentes, kai ketvirtadienį per pietus prie NATO viršūnių susitikimo dalyvių prisijungs nusivylę jų lyderiai.

G.W.Bushas anksčiau primygtinai ragino skeptiškai nusiteikusius sąjungininkus Europoje apdovanoti abi šias šalis už jų demokratines revoliucijas ir neleisti Maskvai vetuoti NATO sprendimų.

Kitu plėtros klausimu Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas (Migelis Anchelis Moratinosas) žurnalistams sakė: „Šiuo metu Graikija negali sutikti su Makedonijos stojimu, ir Kroatija su Albanija bus pirmos“.

Analitikai sakė, kad atsisakymas priimti Makedoniją gali destabilizuoti šią etniškai susiskaldžiusią valstybę ir paveikti visą regioną.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.