Pasaulyje smarkiai brangstant grūdams ir didėjant jų poreikiui, mūsų šalies ūkininkai praleidžia gerą progą užsidirbti, nes Lietuvoje javų derlingumas yra pusantro karto mažesnis nei ES vidurkis. Pasak ekspertų, „kai kurie ūkiai sėja bet ką”. Tad ūkininkai raginami sėti kokybiškas sertifikuotas sėklas, domėtis rinkos tendencijomis ir žinoti, kokios klasės grūdus jie nori užauginti.
Grūdai praėjusiais metais pabrango bene dvigubai. „Kilo pasaulio gyventojų pajamos, sulaukta nederliaus įvairiose valstybėse. Esama nuomonės, kad kainoms įtakos turėjo ir spekuliacija biržose, nors tokių dalykų neįrodysi”, – kalbėdamas apie kainų kilimo priežastis LŽ pripažino Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas.
Derlius ir atsargos mažėja
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas Vidmantas Bradūnas LŽ sakė, kad jau trejus metus, nuo 2005-ųjų, pasaulyje grūdinių kultūrų derliaus surenkama mažiau nei suvartojama. Vienose pagrindinių pasaulyje grūdų eksportuotojų Australijoje ir Kanadoje dėl sausros 2007 metais derliaus buvo surinkta beveik 30 proc. mažiau.
Jo duomenimis, per trejus metus labai sumažėjo pasaulio grūdų atsargos, jos yra mažiausios per pastaruosius 30 metų. Pasaulinis grūdų importo poreikis siekia 220 mln. tonų. Bet eksportuoti grūdus gali tik 5 didžiosios užjūrio valstybės, jos eksportavo 80 mln. tonų grūdų kasmet. Rusija, Kazachstanas ir Ukraina eksportavo po 15 mln. tonų.
ES šalys grūdų eksportavo nedaug, nes pačios nuo 2006 metų grūdais nepajėgė apsirūpinti ir turėjo juos importuoti.
Faktai
2005 metais kviečių pasaulyje buvo suvartota beveik 2 mln. tonų daugiau nei surinkta, o pašarinių grūdų suvartota beveik 14,2 mln. tonų daugiau nei užauginta. Tokia pašarinių grūdų paklausa sietina su gyvulininkystės plėtra JAV.
2006 metais kviečių suvartota jau 24 mln. tonų daugiau, o pašarinių grūdų tais metais suvartota 33 mln. tonų daugiau nei prikulta.
2007 metais derlius pasitaikė geresnis ir buvo suvartota tik 12,3 mln. tonų kviečių daugiau nei surinkta, o pašarinių grūdų derlius jau buvo 1,5 mln. tonų didesnis nei suvartota.
Lietuviški grūdai brangsta
Didėjant grūdų poreikiui, jų kainos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kilo. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas mano, kad šiais metais grūdų kainos tikrai neturėtų nusileisti. Tokią prielaidą esą leidžia daryti vis kylančios kainos pasaulio biržose. Tad negali pigti grūdai ir vietinėse rinkose, kitaip jie bus parduoti pelningesnėse eksportinėse rinkose.
Prieš trejus metus ES valstybės pigiai grūdus importuoti galėjo iš Vengrijos ir Slovakijos. „Bet ir šios valstybės – ne maži vaikai, apsižiūrėjo – ir kainos tapo panašios visose ES valstybėse”, – dėstė ekspertas. Pasak jo, grūdai esanti pagrindinė maisto pramonės žaliava, tad jos kainos įtaka juntama ir įvairios produkcijos kainoms.
Faktai
Maistinių kviečių tona Lietuvoje 2005 m. pabaigoje kainavo 340 Lt, 2006 m. – 506 Lt, 2007 m. gruodį – 737 litus.
Pašarinių kviečių tona Lietuvoje 2005 m. kainavo 300 Lt, 2006 m. – 475 Lt, 2007 m. – 662 litus.
Rugių tona 2005 m. kainavo 300 Lt, 2006 m. – 791 Lt, 2007 m. – 665 litus.
Miežiai 2005 m. kainavo 317 Lt, 2006 m. – 471, 2007 m. – 632 litus už toną.
Maistinių kviečių tona 2008 m. pirmą savaitę Bulgarijoje kainavo 857 Lt, Estijoje – 783 Lt, Latvijoje – 806 Lt, Vengrijoje – 756 Lt, Lietuvoje – 769, Slovakijoje – 765 Lt, Vengrijoje – 758 Lt, Vokietijoje – 848 litus. Panašios kainos laikėsi ir šių metų vasario 18-24 dienomis.
„Sėja bet ką”
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas V.Bradūnas pažymi, kad mūsų šalyje javų derlingumas yra pusantro karto mažesnis nei ES vidurkis. Anot eksperto, viena iš mažo produktyvumo priežasčių yra ta, kad „kai kurie ūkiai sėja bet ką”.
Praėjusiais metais Lietuvoje esą tik 14 proc. plotų buvo apsėta sertifikuotomis sėklomis. V.Bradūnas tikina, kad iš kilogramo sertifikuotų kviečių sėklų galima gauti apie 70 kg kviečių derliaus. Rapsų esą galima išauginti iš vieno kilogramo sėklų – iki tonos.
Faktai
Tarptautinė grūdų taryba (IGC) 2007-2008 metais prognozuoja mažesnį nei buvo tikimasi anksčiau kviečių derlių, tačiau laukiama rekordinio kukurūzų derliaus.
IGC šių metų vasario mėnesio prognozėje numatoma, kad 2007-2008 metais grūdų derlius pasaulyje turėtų sudaryti 1659 mln. tonų – tai 2 mln. tonų daugiau, palyginti su sausio mėnesio prognoze.
Grūdų turėtų būti suvartota 1676 mln. tonų. Numatoma, kad 94 mln. tonų kukurūzų ir 9 mln. tonų kitų grūdų bus sunaudota etanolio gamybai. Didėja mėsos gamybos apimtis, todėl turėtų padidėti ir pašarinių grūdų suvartojimas.
Auginimo įpročius diktuoja rinka
Arminas Kildišis, UAB „Agrochema” komercijos direktorius, LŽ sakė, kad prognozuoti, kokia ateityje bus situacija grūdų rinkoje yra sudėtinga, nes supirkimo kainos tai kyla, tai krinta.
A.Kildišis mano, kad mūsų šalies žemdirbiai turėtų labiau domėtis rinkos tendencijomis ir tiksliai žinoti, kokios klasės grūdus jie nori užauginti. Pasak jo, vieša paslaptis, kad nemažai Lietuvos ūkininkų naudoja nesertifikuotas sėklas, dėl to nukenčia ir jų gaunamas derlius, ir jo kokybė.
„Ūkininkai skundžiasi, kad didėja trąšų, pesticidų kainos, kurios „suvalgo” visą pelną už parduotus grūdus. Tačiau pasaulinės rinkos tendencijos rodo, kad ir trąšų, ir pesticidų kainos ateityje tikrai nemažės. Todėl ūkininkai turėtų rimtai apsvarstyti visas galimybes sumažinti sąnaudas, peržiūrėti pasėlių struktūrą. Yra nemažai nederlingų žemių, kuriose galbūt netinka auginti maistinius kviečius, tačiau jose galima sėkmingai auginti grūdus, skirtus bioetanoliui. Pašarinių kultūrų auginimas reikalauja kur kas mažiau sąnaudų, poreikis panaudoti jas bioetanoliui yra didelis, tad augintojams atsiranda galimybės palankiau realizuoti savo produkciją”, – sako bendrovės „Agrochema” komercijos direktorius.
Biodegalai – maisto pramonės konkurentai
Pagal Europos Sąjungos patvirtintas direktyvas ir degalų standartus biokomponentų (bioetanolio ir biodyzelino) dalis mineraliniuose degaluose turi sudaryti iki 5 proc., o 2020 metais – iki 10 procentų.
Lietuvoje 2004 metais biodyzeliną pradėjo gaminti Mažeikių rajone įsikūrusi UAB „Rapsoila”, po metų Šilutėje veiklą pradėjo bioetanolio gamykla „Biofuture”, pernai veiklą pradėjo biodyzelino gamykla Klaipėdoje „Mestilla”, 2009 metų trečią ketvirtį bus paleista bioetanolio gamykla Telšiuose „Bioetan LT”.
Pasak A.Kildišio, „Agrochema” ir „Bioetan LT” pasirašė ilgalaikę sutartį dėl visos žaliavos tiekimo bioetanolio gamybai. Naujosios bioetanolio gamyklos pajėgumas – 100 tūkst. kub. m etanolio per metus, jo gamybai kasmet prireiks apie 250 tūkst. tonų javų.
Bioetanolio gamybai Lietuvoje optimalu perdirbti kvietrugius, kviečius, rugius, mano A.Kildišis. Pasak jo, auginant maistinius grūdus, svarbus baltymų kiekis juose, o bioetanolio gamyboje šis rodiklis neaktualus, todėl žemdirbiams energetinių augalų nereikia taip gausiai tręšti azoto trąšomis.
Tiesa, bioetanoliui skirti grūdai turi būti krakmolingi, kuo geriau išdžiovinti. Tačiau ne visi ūkininkai turi sąlygas gerai išdžiovinti grūdus. Pasak įmonės komercijos direktoriaus, „Agrochema” Šeduvoje, Plungėje ir Kupiškyje turi nuosavus elevatorius, juose grūdų saugojimo, valymo, džiovinimo paslaugų įkainiai yra gerokai mažesni nei kituose elevatoriuose.
„Šiemet „Agrochema” supirks rapsus, pašarinius kvietrugius, kviečius, rugius, miežius, kukurūzus. Bendrovės specialistai yra parengę energetinių augalų auginimo technologijų, ūkininkams pasiūlys optimalių parametrų sėklų, trąšų, pesticidų, augimo reguliatorių, kuro. Ūkininkai grūdus galės pristatyti į 17 šalies elevatorių”, – sakė šios bendrovės komercijos direktorius A.Kildišis.
Pasak jo, parengtos 4 naujo tipo sutartys, ūkininkai gali pasirinkti sau priimtiniausią variantą. „Šiais metais kredituosime tik tuos ūkininkus, kurie augins ir mūsų bendrovei parduos grūdus. Patys ūkininkai, išnagrinėję situaciją rinkoje, apsvarstę savo galimybes, turi apsispręsti, ką jie augins šiuolaikinėmis ekonominėmis sąlygomis”, – sako A. Kildišis.
Nėra valstybinės strategijos
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas LŽ sakė, kad Lietuvos grūdų augintojai užaugina pakankamą grūdinių kultūrų kiekį rinkos poreikiams patenkinti. Tačiau Lietuvos pramonė neįstengianti supirkti visos produkcijos, tad tenka grūdus eksportuoti, o infrastruktūra, pasak A.Macijausko, grūdų eksportui nesanti pritaikyta.
„Geležinkelių transportu dideliais kiekiais grūdų netransportuosi, ir laivą pakrauti nėra taip paprasta”, – sakė pašnekovas. Jo nuomone, eksportas apskritai yra neigiamas reiškinys, grūdus esą prasmingiau būtų realizuoti Lietuvoje, kuriant pridėtinę vertę.
„Nėra valstybinės strategijos spręsti šiuos klausimus, štai kas liūdina. Dėl to pinigų praranda tiek augintojai, tiek perdirbėjai, tiek valstybė, tiek vartotojai”, – tikino pašnekovas.
Kaip teigė A.Macijauskas, ūkininkai rodo susidomėjimą sertifikuotomis sėklomis, tačiau kai kurie jų abejoja šių sėklų kokybe. „Didieji ūkiai mano, kad sėklomis gali patys apsirūpinti. Kiekvienais metais ūkininkai apsėja dalį pasėlių sertifikuotomis sėklomis ir kitais metais gautą derlių naudoja kaip sėklą visam ūkiui. Sertifikuotomis sėklomis pakanka apsėti ir 10 proc. pasėlių”, – įsitikinęs A.Macijauskas.
Pasak jo, pakilus grūdų kainai, dauguma ūkininkų stengsis užsėti ūkius kokybiškomis sėklomis, bet nebūtinai tai būsiančios sertifikuotos sėklos. „Niekas ES nereikalauja pasėlius sėti sertifikuotomis sėklomis”, – sako grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Jo teigimu, Lietuvoje, norint legaliai naudoti augalų veislę, sėklas reikia pirkti iš gamintojo atstovybės. „Pavyzdžiui, prancūzų ūkininkai gali visiškai legaliai pasigaminti savo ūkyje sėklos. Sėklos mokestis imamas nuo apsėto ploto. O mes neturime mokesčių rinkimo sistemos. Ūkininkai iš tiesų kur kas daugiau naudoja kokybiškų sėklų, tik to nedeklaruoja”, – tikino pašnekovas.