Kuris iš mūsų nenori atjaunėti per pusvalandį, sulieknėti per savaitę arba pasveikti per mėnesį? Užsidegę tokiais naiviais norais pirkėjai įsigyja „stebuklingų” prekių, kurios nepatvirtina lūkesčių. Galimybė susigrąžinti prarastus pinigus kartais taip pat prilygsta stebuklui.
Pernai Konkurencijos taryba išnagrinėjo apie 20 klaidinančios reklamos atvejų. Specialistai sako, kad vartotojams atpažinti klaidinančią reklamą yra sudėtinga, o tuo esą naudojasi verslas.
„Jeigu nusivilsite, mes grąžinsime pinigus”
Reklamuojami lieknėjimą skatinantys produktai ar savijautą gerinantys preparatai dažnai žada klientams teigiamą efektą per trumpą laiką. Reklamose taip pat žadama grąžinti pinigus, jei produktas apvils.
Tačiau pažadai grąžinti pinigus ištesimi ne visada – dažnai pirkėjui tenka dėl jų pakovoti.
„Jeigu vartotojui žadama grąžinti pinigus už lūkesčių nepateisinusius produktus, o jie negrąžinami – tai reklama yra akivaizdžiai klaidinanti ir reikia kreiptis į Konkurencijos tarybą. Ši atliks tyrimą ir priims sprendimą”, – aiškino LŽ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Vytautas Ūsas.
Anot jo, pirkdamas „stebuklingą” prekę, pirkėjas pats turi įsitikinti, ar produktas gali turėti ypatybių, kurios nurodomos reklamoje. Dėl to vartotojas turi pardavėjo paprašyti sertifikato ar kito dokumento, kuriame yra pateikiama atitinkama informacija. „Jeigu kalbama apie maisto produktus, turinčius neva gydomųjų savybių, tai pardavėjas privalo turėti tai patvirtinantį sveikatos priežiūros institucijų išduotą sertifikatą”, – sakė V.Ūsas.
Jeigu prekė nepatvirtino lūkesčių, pirkėjas, norintis atgauti pinigus, turi kreiptis į pardavėją. Kai susitarti abiem pusėms nepavyksta, įsikiša Konkurencijos taryba.
Tačiau įrodyti, kad, tarkime, virškinimą gerinantis preparatas
savijautos nepagerina, esą gana sudėtinga. „Realiai sunkiai įsivaizduoju, kaip man įrodyti, kad savijauta nepagerėjo”, – subtilumus ginant savo teises dėstė V.Ūsas.
Švietimo lėšas „suvalgo” biurokratai
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė LŽ sakė, kad vartotojams trūksta informacijos, kaip apginti savo teises susidūrus su klaidinančia reklama. Jiems esą sunku nustatyti, ar reklama yra klaidinanti.
„Klaidinanti reklama nėra paprastai atpažįstama. Tai yra teisiniai, žmonėms sunkiai suvokiami dalykai. Todėl vartotojams apginti savo teises kartais yra tikrai sudėtinga”, – sako specialistė.
Z.Čeponytė teigia, kad vartotojų apsauga Lietuvoje esanti labai suvalstybinta. „Valstybė finansuoja vartotojų apsaugą, bet efektyvumo tikrai yra mažai. Sukurtos didelės struktūros, „suvalgančios” pinigus darbuotojams išlaikyti. Bet vartotojų švietimui lėšų yra skiriama per mažai”, – tikino pašnekovė.
Vartotojų neinformuotumu, pasak Z.Čeponytės, naudojasi verslas. „Pasižiūrėjus į reklamas specialisto akimis, labai dažnai kyla abejonių, ar jos nėra klaidinančios. Bet reikia turėti teisinių žinių, kad tai pastebėtum. Nes gali būti taip subtiliai susukta, kad neturėdamas tokių žinių užkibsi ant reklamos kabliuko”, – tikino specialistė.
Kaip teigia Z.Čeponytė, informacija apie produktų ypatybes turi būti pateikta, remiantis tyrimais. Jei, tarkime, vartotojas nusipirko kosmetikos produktą, ir jis neturi „stebuklingo” poveikio, apie kurį rašoma ant pakuotės, galima manyti, kad reklama yra klaidinanti.
Vartotojų institutas, anot Z.Čeponytės, vidutiniškai per metus gauna apie 40 vartotojų skundų, klausimų, abejonių dėl klaidinančios reklamos. Pašnekovė pripažįsta, kad vartotojai savo teisėmis rūpinasi vis labiau.
Klaidintojai siekia taikos
Kaip LŽ teigė Konkurencijos tarybos vyriausioji specialistė ir atstovė spaudai Palmyra Kvietkauskienė, šiai institucijai kasmet tenka nagrinėti po keletą klaidinančios reklamos atvejų. Anot P.Kvietkauskienės, kiekvienu atveju, kai Konkurencijos taryba atlieka tokį tyrimą, reklamos tiekėjai privalo pateikti įrodymų ir pagrįsti, kad reklamoje skelbiami teiginiai yra teisingi.
Jeigu Konkurencijos taryba nutaria, kad buvo skelbiami klaidinantys reklamos teiginiai, už klaidinančios reklamos naudojimą bendrovėms skiriamos įstatymo numatytos sankcijos – baudos, taip pat jos gali būti įpareigotos nustatyta tvarka paneigti skelbtą klaidinančią reklamą.
Pašnekovė prisimena atvejų, kai buvo reklamuotos produktų, skirtų antsvoriui numesti, „stebuklingos” ypatybės. „Buvo atlikta keletas tyrimų ir bendrovės nubaustos už tai, kad reklamuodamos lieknėti skirtus produktus skelbė klaidinančius teiginius, pavyzdžiui: „Numesite 3-5 kg per savaitę be dietų”, „Sulieknėsite po 2-4 kg kiekvieną savaitę be ypatingų pastangų ir sporto”, ir panašius. Reklamos tiekėjai negalėjo pagrįsti, kad reklamoje skelbiami teiginiai yra teisingi”, – pavyzdžių pateikė P.Kvietkauskienė.
Jeigu Konkurencijos taryba įrodo, kad reklama buvo klaidinanti, dėl patirtos žalos atlyginimo vartotojai gali kreiptis į teismą. „Paprastai bendrovės, kurių atžvilgiu yra atliekamas tyrimas dėl klaidinančios reklamos, remdamosi vartotojų skundais, stengiasi geranoriškai atlyginti jų patirtą žalą”, – tikino P.Kvietkauskienė.