Lietuvoje nėra veiksmingai įgyvendinami kovai prieš rasizmą skirti teisės aktai – JT pranešėjas

Lietuvoje sukurti tinkami teisės aktai kovos prieš rasizmą srityje, tačiau jie nėra veiksmingai įgyvendinami.
Tai Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas rasizmo klausimais Doudou Diene’as (Dudu Djenas) sakė trečiadienį JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje, kurioje pristatė savo vizitų į Lietuvą, Latviją, Estiją ir kitas valstybes ataskaitas, pranešė URM.

Komentuodamas padėtį Lietuvoje, D.Diene’as paragino papildyti Baudžiamąjį kodeksą ir nustatyti, kad rasistiniai motyvai būtų nusikaltimo padarymą sunkinanti aplinkybė. Taip pat, anot jo, daugiau dėmesio reikėtų skirti romų tautinei mažumai ir naujoms ne europietiškos kilmės mažumoms. Specialiojo pranešėjo nuomone, tolerancijos ir daugiakultūriškumo skatinimas – geriausias kelias tokio pobūdžio klausimams spręsti.

Lietuvos atstovai tame pat posėdyje pateikė informaciją apie naujausius teisės aktų pakeitimus, kurie, URM teigimu, atitinka pranešėjo rekomendacijas.

Lietuva dar 2001 metais įteikė kvietimą JT specialiosioms misijoms žmogaus teisių padėčiai šalyje vertinti.

Pernai rudenį Lietuvoje viešėjęs D.Diene’as apsilankė Romų bendruomenės centre, Tolerancijos centre, Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijose, susitiko su nevyriausybinių organizacijų bei tautinių mažumų atstovais.

Po vizito surengtoje spaudos konferencijoje Vilniuje jis gyrė Lietuvos teisinę bazę ir kompetentingų institucijų darbą, tačiau ragino valdžios atstovus atidžiau įsiklausyti į tautinių mažumų atstovų problemas, nedelsiant spręsti romų klausimą.

„Lietuva turi gerą, solidžią teisinę bazę kovai su diskriminacija. Čia norėčiau paminėti Lyčių lygybės ir Tautinių mažumų įstatymus. Lietuva turi reikiamus mechanizmus, institucijas, galinčias tinkamai kovoti su diskriminacijos apraiškomis”, – tuomet teigė D.Diene’as.

Kalbėdamas apie skubiai spręstinas problemas, jis pabrėžė blogą romų bendruomenės Lietuvoje padėtį.

„Pats lankiausi tabore (Vilniuje-BNS), mačiau, kokiomis sąlygomis jie gyvena. Šiai problemai būtina teikti prioritetą. Tai įsisenėjusi diskriminacija, o sprendimas dar nėra surastas. Reikia stengtis romus integruoti į visuomenę, tada jau galima žiūrėti, kaip jie galėtų išsaugoti savo tautinę tapatybę”, – teigė ekspertas.

Anot jo, Lietuva dar nėra pasiruošusi naujai imigracijos bangai, kuomet galima tikėtis sulaukti daug naujų atvykėlių ne iš Europos šalių.

„Tai bus atvykėliai iš Afrikos, Azijos kitų religijų atstovai, visų pirma – musulmonai. Ateityje Lietuva tikrai susidurs su šia problema. O problemų su policija atvykėliams kyla jau dabar”, – kalbėjo D.Diene’as.

Specialusis JT pranešėjas yra įgaliotas tirti šiuolaikines rasizmo, juodaodžių, arabų ir musulmonų diskriminavimo, ksenofobijos, antisemitizmo ir su tuo susijusias netolerancijos apraiškas, taip pat vyriausybių vykdomas priemones šiems reiškiniams įveikti.