Per pirmus du šių metų mėnesius šalies keliuose žuvo mažiau žmonių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Pareigūnai pagerėjusią padėtį sieja su griežtesnių nuobaudų sistema, įsigaliojusia nuo Naujųjų.
Per du šių metų mėnesius eismo įvykiuose žuvo 74 žmonės, iš jų 37 – pėstieji. Pernai per tą patį laikotarpį keliuose užgeso 88 žmonių gyvybė. Policijos pareigūnai pripažįsta, kad džiaugtis gerėjančia padėtimi dar anksti. Tačiau jie užsimena, jog viena priežasčių, dėl kurios šalyje įvyko mažiau skaudžių eismo nelaimių – griežtesnės baudos.
Tapo sąmoningesni.
Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir padarytas skaudžias avarijas šiemet iš vairuotojų jau konfiskuotos 44 transporto priemonės, kelioms dešimtims „kelių erelių” teko „pasisvečiuoti” policijos areštinėse.
„Iš įvykių suvestinių matyti, kad šiemet keliuose iš tikrųjų įvyko mažiau eismo nelaimių, žuvo mažiau žmonių. Užfiksuota ir mažiau incidentų, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Manau, kad teigiamų pokyčių esama būtent dėl griežtesnių baudų taikymo. Dalis pažeidėjų tai pajuto savo kailiu, kiti, norėtųsi tikėti, tapo sąmoningesni, atsakingiau vertinantys riziką keliuose”, – LŽ sakė Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis. Jo nuomone, prie gerėjančios padėties prisideda ir socialinė reklama, skatinanti vairuotojus keliuose elgtis atsakingiau.
Ambasadorė susirūpinusi
Vis dėlto Lietuvoje eismo nelaimių keliuose užfiksuojama pustrečio karto daugiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Apskaičiuota, kad vienam milijonui šalies gyventojų kasmet tenka 223 avarijose žuvę žmonės.
Susirūpinimą prasta eismo saugumo padėtimi Lietuvoje pareiškė ir Nyderlandų Karalystės atstovai. Nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Annemieke Ruigrok teigimu, kol kas Lietuvoje situacija keliuose kelia didelį rūpestį, o pagrindinės nelaimių priežastys yra labai spartus transporto priemonių daugėjimas ir visų eismo dalyvių asmeninės atsakomybės stoka. Ambasadorę Lietuvoje stebina ir tai, kad degalinėse pardavinėjami alkoholiniai gėrimai. Olandijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse tai griežtai draudžiama.
Olandiškas pavyzdys
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Nyderlandų nacionalinio kelių saugumo tyrimo instituto direktorius Fredas Wegmanas teigė, kad tik nuolatinis rūpinimasis gera kelių būkle, pačių eismo dalyvių atsakomybė leidžia išvengti skaudžių netekčių. Ekspertas užsiminė, kad prieš tris dešimtmečius Olandija taip pat išgyveno krizę. Tuo metu šalyje labai padaugėjo eismo nelaimių, avarijose žūdavo trigubai daugiau žmonių.
Vardydamas priemones, kurių Olandija ėmėsi padėčiai taisyti, F.Wegmanas pabrėžė, kad šią problemą politikai pripažino prioritetine ir aktyviai rėmė ekspertų siūlomas eismo saugumo programas. „Politinė valia yra gerų rezultatų pagrindas, jei tų rezultatų siekiama tinkamomis priemonėmis”, – pridūrė jis.
Žada geresnę kontrolę
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad dėl įvairių prevencinių priemonių sumažėjo eismo įvykių ir juose žuvusių žmonių. Tačiau tam, kad sulauktume esminių pokyčių, reikia dar nemažai padaryti. Ministras patvirtino, kad šią vasarą šalies keliuose bus įdiegta stacionari greičio matavimo sistema, kuri padės efektyviau kontroliuoti eismo dalyvių elgesį.
„Šiuo metu kaip tik rengiamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurios įteisintų transporto priemonės savininko atsakomybę remiantis greičio matavimo prietaisų rodmenimis. Tokia praktika taikoma Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, prietaisų rodmenys tampa įkalčiu greičio pažeidėjams”, – pabrėžė A.Butkevičius.