Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį skelbs savo sprendimą dėl buvusio sostinės mero Artūro Zuoko ir kartu su juo teistų ,,Rubicon group” atstovų išteisinimo. Teismo posėdis prasidės 15 val.
Liberalų ir centro sąjungos lyderiui ir verslininkams palankų nuosprendį apskundė Generalinė prokuratūra, kurie siekia, kad išteisintieji būtų pripažinti kaltais ir nuteisti.
Nuteisti A.Zuoką ir ,,Rubicon group” atstovus prokurorai apygardos teismo prašo jau trečią kartą – tiek kartų ši byla apeliacine tvarka dėl sostinės mero rinkimų 2003-ųjų pavasarį buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Generalinė prokuratūra siekia, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu dėl tuometinio Vilniaus tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir jam būtų skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) bauda. Tokia pati bausmė pasiūlyta ir verslo įmonių grupės „Rubicon group” vadovui Andriui Janukoniui.
Bendrovės „Ogmios astra” valdybos pirmininką Darių Leščinską siekiama nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. „Rubicon” vairuotojui Svajūnui Navikui pasiūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.
A.Zuokas ir A.Janukonis buvo kaltinti V.Drėmos papirkimu, šio tarybos nario laisvės apribojimo organizavimu ir dėl nurodymo rinkti duomenis apie V.Drėmos privatų gyvenimą.
D.Leščinskas buvo kaltinamas V.Drėmos papirkimu ir trukdymu šiam tarybos nariui pasinaudoti rinkimų teise. Vairuotojas S.Navikas buvo teisiamas už V.Drėmos neteisėtą laisvės atėmimą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise bei duomenų apie jo privatų gyvenimą rinkimą.
Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės niekada nepripažino.
Nukentėjusiuoju buvusio Vilniaus mero A.Zuoko baudžiamojoje byloje pripažintas buvęs Vilniaus miesto tarybos narys V. Drėma atsisakė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) prieš A.Zuoką duotų parodymų. Jis prašė remtis teisme duotais parodymais.
Šiemet birželio 11 dieną sueis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl trijų kaltinimų – trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo.
Šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių. Įstatymais numatytas senaties terminas už šias veikas – 5 metai.
Senaties terminas už papirkimą didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu, laikomas apysunkiu nusikaltimu – 2011 metais. Tokiems nusikaltimams senaties terminas – 8 metai.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasario 4 dieną A.Zuoką ir kartu su juo teistus „Rubicon group” atstovus D.Leščinską, A.Janukonį bei „Rubicon group” vairuotoją S.Naviką išteisino byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.
Protestuodama prieš visišką išteisinimą, prokuratūra parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Tačiau kaltintojų skundas buvo atmestas.
Tada Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Šis bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir antrą kartą skundą išnagrinėjęs apygardos teismas kaltintojų skundo nepatenkino. Generalinė prokuratūra į Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi dar kartą.
2006-ųjų gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą buvusiam Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu „Rubicon group” susijusiems asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group” vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos balsas kainavo „daugiau nei šimtą tūkstančių”.
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais. Išteisintas politikas yra atsisakęs duoti bet kokius parodymus teismui.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.