Gamta pokštauja – nesulaukę baltų Šv. Kalėdų veikiausiai drėgnomis snaigėmis nupudruotu kraštovaizdžiu galėsime grožėtis per Šv. Velykas. Jų orai, pasak klimatologų, nelabai skirsis nuo praėjusių Kalėdų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienį didžiojoje šalies dalyje oro temperatūra laikysis apie nulį, kartkartėm suplazdės pavienės snaigės, iš po tamsių debesų nedrąsiai švystelės saulė. Tik pajūryje oro temperatūra tradiciškai gali būti keliais laipsniais aukštesnė
Naktį į penktadienį temperatūra kris net iki minus septynių laipsnių, pajūryje – iki minus keturių. Bus debesuota su pragiedruliais. Dieną sunkūs debesys aptrauks visą padangę, kris šlapdriba. Temperatūra laikysis apie nulį ar vienu kitu laipsniu žemesnė.
Naktys į šeštadienį ir į sekmadienį bus kiek šiltesnės, temperatūra kai kur tenukris dviem laipsniais žemiau nulio. Šeštadienį oro temperatūra kils iki plius dviejų laipsnių. Kris šlapdriba.
Didįjį Velykų sekmadienį rytinėje šalies dalyje bus apie du laipsnius šalčio, šalies viduryje – laipsniu šilčiau, o pajūryje – apie plius du laipsnius šilumos. Dangų dengs debesys, lietus mainysis su šlapdriba.
Kovo 19-oji – Pempės diena, nuo seno siejama su beprasidedančiu atšilimu, tačiau šiemet, nors pempės, pasak gamtininkų, jau seniausiai parskridusios, atšilimas bent šią savaitę dar neprognozuojamas.
Kaip Eltai teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė, šis pavasaris yra standartinis, atitinkantis visas normas, tik todėl, kad normalios žiemos normalios neturėjome, mums atrodo, kad kažkas ne taip.
„Turėjome galimybę pasidžiaugti atšilimu, dabartinius orus atnešė netoliese apsistojęs didžiulis ciklonas. Toks jau tas lietuviškas kovas – nepastovus, pasninga, nutirpsta, pašąla. Klimatinis pavasaris Lietuvoje prasideda maždaug kovo 23 dieną, bet dar būna, kad ir balandį ledukas ant balų sublizga”, – sakė A. Galvonaitė.
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius Eltai teigė gamtoje nebe pranašus, o visiškai įsivažiavusį pavasarį stebintis.
„Jau galima rasti apie 15 žydinčių augalų rūšių, tarp jų – plukės, žalčialunkis, žibuoklės, kiškiagrikis, pelkėse žydi kupstinis švylys, tuoj turėtų pradėti geltonuoti blindžių kačiukai, o lazdynai jau net peržydėjo”, – sakė garsus gamtininkas.
S. Paltanavičius teigė, jog apie pirmuosius žiedus jau dūzgė bitės, skraidė drugiai. Orai pasikeitė, jie kelioms dienoms pradingo, bet tai, anot jo, įprasta, pavasariška, visad taip būna.
Pavienės pempės, pasak gamtininko, Lietuvoje pasirodė jau vasario 20 dieną, o dalis jų net nebuvo išskridusios. Prieš pat Kalėdas jos buvo pastebėtos Ventės rage. Nei pusnių, nei įšalo nebuvo, tad jos laimingai peržiemojo.
„Šiemet jų sugrįžimo dienos šventė sutapo su žiemiškais orais, bet jie pempių tikrai neišbaidys. Pabaliuose vanduo atviras, prie želmenų į paviršių sliekai iškyla. Jie, beje, ir sudaro didžiąją parskridusių pempių, gandrų raciono dalį”, – sakė S. Paltanavičius.
Pasak gamtininko, kol kas pempės laikosi būreliuose, bet netrukus ims skirstytis į poras. Balandžio 10-15 dienomis būna sukrauti jų pirmieji lizdai. Tada jie labai aktyviai gina savo teritorijas, patinas šoka ore, garsiai klykia, nieko neprisileidžia.