Daugiavaikiai tėvai prašo tik darbo

Lietuvoje skursta beveik kas penktas vaikas – iš viso apie 140 tūkstančių. Daugelis jų auga gausiose šeimose. Darbo rinkoje skurstančių vaikų tėvai nepageidaujami, nors patys nenori gyventi vien iš pašalpų.

Neseniai paskelbtas tyrimas parodė, kad iš visų Europos Sąjungos valstybių Lietuvos vaikų padėtis kone prasčiausia. Gimstamumo rodikliai mūsų šalyje mažiausi, o žemiau skurdo ribos gyvenančių vaikų skaičius – didžiausias. Tai patvirtino ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ne veltui jos vadovaujama įstaiga 2008-uosius paskelbė skurdo metais.

Vaikystė, praleista kenčiant skurdą, daro neigiamą įtaką asmens psichikai, nesuformuojami vaiko įgūdžiai gyventi visuomenėje. Dažnai tokie vaikai net nelinkę siekti išsilavinimo, o suaugę gyvena su tėvais. Kai sukuria savo šeimą, nemoka nei planuoti jos biudžeto, nei auklėti atžalų.

Šiuo metu vaikų skaičius šeimose nebeužtikrina normalios kartų kaitos – tėvų kartą keičia perpus mažesnė vaikų karta. Gimdyti ir auginti kuo daugiau vaikų skatinama tik žodžiais, nes valstybės parama gausioms šeimoms – minimali. Blogiausia, jog ši parama suvedama į pašalpas. Visiškai nesirūpinama tuo, kad skurdžių šeimų galvos galėtų dirbti ir užsidirbti gyvenimui. Nė viename įstatyme, kuris siejamas su darbo rinka, neįvardytos jokios lengvatos, taikytinos gausioms šeimoms. Nors tokios lengvatos numatytos žmonėms su negalia, studentams, mažamečius vaikus auginantiems tėvams.

Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad gausios šeimos – asocialios, esą tėvai nedirba, vaikus gimdo tik dėl pašalpų. Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atliktas tyrimas parodė, jog tik 11 proc. gausių šeimų įtrauktos į socialinės rizikos asmenų sąrašus.

Pašalpų nebenori

Daugiausia gausių šeimų gyvena kaime. Ten itin sunku susirasti darbą. Tėvai, nors ir negirtauja, rūpinasi vaikais, pasmerkti išlaikyti šeimą iš valstybės skiriamų pašalpų. Tačiau jų pakanka tik gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Kiekvienąkart atsiradus naujagimiui skurdas tokiose šeimose didėja. „Pašalpų užtenka tik vaikų maitinimui, o ir jis būna ne geriausias”, – pabrėžė R.Šalaševičiūtė. Kai nuolat kyla kainos, net kaskart didinamos pašalpos teigiamos įtakos varguolių materialiniai padėčiai neturi.

Susitikusi su gausiomis šeimomis, gyvenančiomis kaimuose ir nedideliuose rajonų centruose, R.Šalaševičiūtė įsitikino, kad jos nereikalauja iš valstybės dovanų maišų, tik prašo vieno dalyko – padėti įsidarbinti. Ši problema itin skaudi mamoms, kurios beveik niekur nepageidaujamos. Apie 11 proc. jų praverstų konsultacijos, kaip pradėti savo verslą, 74 proc. moterų – lankstus darbo grafikas. Miestuose yra darželių, dienos centrų, kuriuose socialiai remtini vaikai gali paruošti pamokas, pavalgyti. Atokiuose kaimuose nieko panašaus nerasi. Tad mažų vaikų nėra kur palikti.

Reikia keisti įstatymus

„Galime kalbėti apie moralę, geranoriškumą, tačiau tokia yra realybė. Privačių bendrovių savininkai nori gauti pelno”, – LŽ sakė Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė. Iš tiesų retas darbdavys sutinka, kad moteris ateitų į darbą vos trims ar keturioms valandoms per dieną. O jei susirgs kuris nors vaikų?

R.Baškienės teigimu, būtina priimti teisės aktus, kurie numatytų darbdaviams mokestinių lengvatų.

Šiandien matoma tendencija, kad vis daugiau šeimų nepageidauja gyventi iš pašalpų. Iš darbo pajamų norinčių gyventi gausių šeimų per pastaruosius metus padaugėjo nuo 47 iki 52 proc., o nenorinčių gyventi iš pašalpų sumažėjo nuo 25 iki 20 procentų. „Žinoma, esama šeimų, kurios piktnaudžiauja tuo, kad už vaikus mokamos pašalpos. Tačiau jų mažėja”, – tikino R.Baškienė.

Gausių šeimų asociacijos pirmininkė Angelė Kostogrizienė LŽ teigė, jog asociacija kreipėsi į rajonų savivaldybes ir asmeniškai į merus, kad pageidaujančioms moterims būtų sudaryta galimybė įgyti specialybę. Taip joms tikimasi padėti integruotis į darbo rinką.

Susidomėti gausių šeimų bėdomis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą paskatino nuolat gaunami skundai. Daugiausia jų – dėl būsto problemų. Tik pernai vasarą buvo priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios tokioms šeimoms gauti būstą be eilės. Iki tol jos buvo įtraukiamos į bendros eilės sąrašus. R.Šalaševičiūtė pasakojo, kad Vilniuje ir Kaune pasitaikė atvejų, kai gausioms šeimoms būsto teko laukti po 20 metų. „Gavo jį tada, kai vaikai jau užaugo. Tada tas būstas tapo ne toks reikalingas”, – LŽ sakė kontrolierė.

Kaimuose gyvenančios gausios šeimos dažnai neturi net elementariausių buitinių patogumų. Namai kūrenami krosnimis, nėra vandentiekio. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kaimuose steigti kompleksus, kuriuose būtų pirtis ir savitarnos skalbyklos. Tokiuose centruose galėtų įsikurti medicinos punktai, bibliotekos, vaikų dienos centrai, kitos būtinos įstaigos.

Ieško rėmėjų

Pasak A.Kostogrizienės, negalima teigti, kad padėtis visiškai negerėja. Įgyvendinamos įvairios programos, rengiamos labdaros akcijos. Savivaldybėse įsteigti socialinių darbuotojų etatai. „Jie daug prisideda skatinant skurde gyvenančias šeimas kilti, nelikti ant to paties socialinio laiptelio”, – įsitikinusi asociacijos vadovė.

Gausių šeimų asociacija ieško rėmėjų, kad šios šeimos galėtų išvykti pailsėti, nueiti į teatrą ar kiną.

Kartais rengdami akcijas rėmėjai nepagalvoja apie gausias šeimas. R.Šalaševičiūtė pasakojo, kaip vienas sporto klubas paskelbė, kad vaikams už pasilepinimą pirtyse, baseine ir kitas pramogas taikys 10 proc. nuolaidą. Tėvai, atėję į klubą su dviem vaikais, nuolaidą gavo. Tačiau keturias atžalas turinčiai šeimai teko skųstis kontrolierei. Mat dviem vaikučiams nuolaida buvo pritaikyta, o už kitus du tėvai turėjo mokėti įprastą kainą. Vėliau akcijos rengėjai šeimos atsiprašė ir „klaidą” ištaisė.

Vieniems – džiaugsmas, kitiems – rūpestis

Dabar įprasta, kad net pasiturinčios šeimos turi tik vieną ar du vaikus. „Mūsų visuomenė tapo vartotojiška. Vaikai – tai problemos, o kartais net skurdo nešėjai”, – apgailestavo A.Kostogrizienė.

Be to, vaikai gali trukdyti siekti karjeros. Tačiau, pasak asociacijos vadovės, norint viską įmanoma suderinti. Kaip pavyzdį ji pateikė penkių vaikų mamą Valentiną Dagienę, kuriai neseniai įteikta Nacionalinė mokslo premija.

LŽ kalbino Vilniuje gyvenančią Violetą (pavardė redakcijai žinoma – aut.). Ji prieš savaitę pagimdė šeštą vaiką. Violeta – dirbanti moteris. Ar darbdavys nereiškė nepasitenkinimo, kai išgirdo apie dar vieną darbuotojos nėštumą? „Jis sakė, kad nesijaudinčiau, esą viskas bus gerai. Net premiją skyrė, teigė, jog pinigai man dabar pravers. Bet gal dėl to, kad pats augina keturis vaikus”, – svarstė Violeta.

Moteris nemano, jog trijų kambarių butas šeimai per ankštas, ir tikina, kad materialiniai rūpesčiai jų nekamuoja. Vyras neblogai uždirba, suaugęs sūnus jau prisiduria pinigų imdamasis atsitiktinių darbų. „Jei kokiai pramogai ir pritrūksta lėšų, tai jokia bėda”, – pabrėžė Violeta.

Gausiai šeimai padeda ir asociacija. Vaikiškų drabužėlių beveik nė nereikėjo pirkti. Sužinoję, kad Violeta laukiasi, jų sunešė ne tik giminės, pažįstami, bet ir kaimynai. Moteris tikino, jog į ją dėl didelės šeimos niekas kreivai nežiūri. Nebent visai svetimi žmonės kartais pašnairuoja. „Neįsivaizduoju savęs be gausybės vaikų. Tačiau galbūt ne visiems jų reikia. Juk vaikai turi būti mylimi, net jei gyvena kiek prasčiau už vienturčius”, – įsitikinusi Violeta.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.