Bertelsmano fondas: Lietuvos augimo rodiklis yra vienas iš didžiausių Europoje

Lietuvos ekonomikos ir politikos kokybė vertinama gerai arba labai gerai ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos. Lietuvos augimo rodiklis yra vienas iš didžiausių Europoje, ir visa tai – nuolat mažėjant nedarbui.

Tokią išvadą padarė šiuo metu Vokietijos Bertelsmano fondo („Bertelsmann Stiftung“) išleistas transformacijų indeksas – tarptautinė 125 pasaulyje greičiausiai besikeičiančių valstybių lyginamoji studija. Joje analizuojama ir vertinama šių šalių demokratijos, rinkos ekonomikos ir politinio valdymo kokybė. Matuojami pasiekimai ir nukrypimai žengiant į teisinę valstybę ir demokratiją, socialinės politikos paženklintą rinkos ekonomiką.

Kad Lietuvos ekonomika būtų dar patrauklesnė, fondas rekomenduoja gerinti vietines sąlygas didesnę vertę sukuriančios žinių ekonomikos plėtrai. Taip, anot fondo, būtų galima užkirsti kelią ir jaunos labai kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimui.

Lietuvai, anot fondo pranešimo, labai mažai pritrūko, kad 2007 metais būtų prisijungusi prie euro zonos. Dabar Lietuvos Vyriausybė turėtų kuo greičiau įvykdyti ES konvergencijos kriterijus ir kartu dar labiau stabilizuoti šalies ūkį, sakoma Bertelsmano fondo lyginamojoje studijoje.

Palyginti tiesiogiai su artimiausiomis Baltijos kaimynėmis, Lietuva, užimanti 6-ąją vietą, pateko į viduriniąsias pozicijas: nuo Estijos atsilieka trimis vietomis, tačiau lenkia Latviją, kuri yra tik 13-oje vietoje. Su šiais skaičiais Baltijos valstybės jau nuo pat 2003 metais Bertelsmano fondo pradėtų rengti transformacijų indeksų išsiveržė į pirmaujančias gretas pasaulyje ir su nedideliais nukrypimais įsitvirtino reitingų viršūnėje. Tuo tarpu didžioji kaimynė Rusija 2008 metais įkopė tik į 58 vietą.

Politinio elito skandalai ir korupcijos atvejai sukėlė gilią nepasitikėjimo krizę tarp Lietuvos gyventojų. Taip pat nėra didelio pritarimo ir tradicinėms politinėms partijoms. Jis, remiantis 2006 metų lapkričio mėnesio apklausa, tesiekia mažiau nei 10 procentų. Tuo tarpu mažesnėms populistinėms partijoms rinkėjų balsų rinkimuose pasiseka gauti net lengviau ir daugiau. Toks deficitas aiškinamas dar mažai susiformavusia pilietine visuomene. Kaip anksčiau, taip ir dabar – tik nedaugelis lietuvių suvokia pilietinės iniciatyvos galimybes.

Remiantis transformacijų indeksu, Lietuvos raidą reikia aiškinti viso regiono raidos kontekste. Nors pastaruosius dvejus metus Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos šalims toliau buvo būdingas demokratijos ir rinkos ekonomikos konsolidavimas, vis dėlto kai kuriose Vidurio Rytų Europos šalyse šią tendenciją neigė auganti politinė poliarizacija ir stiprėjančios populistinės partijos. Tiek Lenkijoje, tiek ir Slovakijoje savo atstovus vyriausybėse turėjo dešiniosios populistinės ir ekstremistinės partijos. Bekompromisis šių partijų vadovavimo būdas, ypač Lenkijoje, pablogino demokratijos kokybės vertinimą. Vengrijoje sustiprėjo politinis frontas tarp vyriausybės ir opozicijos, o Slovėnijos vyriausybės darbas pasižymėjo konfrontaciniu veikimo būdu.

Tuo tarpu Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos šalių ekonominiai pokyčiai yra smarkiai pažengę į priekį. Nepaisant to, kaip ir anksčiau atskiros šalyse smarkiai skiriasi pajamų lygis bei socialinės nelygybės masteliai. Ypač neturtingose Pietryčių Europos šalyse socialinė atskirtis, skurdas bei sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų trūkumai yra labai akivaizdūs ir struktūriškai įsitvirtinę. Pasaulyje ir Europoje geriausiai vertinama Čekija, jai ant kulnų lipa Slovėnija bei Estija, joms įkandin seka Vengrija, Lietuva, Slovakija ir Lenkija.

Iš buvusios Jugoslavijos šalių Bosnija ir Hercegovina velkasi visoms Europos šalims iš paskos ir pasaulyje užima 40 vietą. Serbija iškopė į 31 vietą, Juodkalnija – į 30 vietą, Makedonija – į 22 vietą, o Slovėnija – net į garbingą 2 vietą.

Vidurio Rytų ir Pietryčių Europa nuo kitų pasaulio regionų skiriasi tuo, kad įstojimo į ES perspektyva traktuojama kaip didžiausia politinių ir ekonominių reformos procesų paskata. Ne vien tik dėl gana aukšto švietimo lygio, sąlygiškai nedidelių socialinių priešpriešų ir pakankamai aktyvios ir į politinį gyvenimą įsitraukusio pilietinės visuomenės Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos šalys laikomos sėkmingiausiais pasaulio transformacijų regionais.

Vokietijos Bertelsmano fondas yra ne pelno siekianti visuomeninė organizacija. Fondo tikslas – skatinti tarptautinį bendravimą, švietimą, ekonomiką, socialinių reikalų ir sveikatos sritis, jis siekia taikaus kultūrų sambūvio. Fondą 1977 metais įsteigė Vokietijos spaudos magnatas Rainhardas Monas (Reinhard Mohn).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.