Pasak Moldovos prezidento Vladimiro Voronino, Maskva pasirengusi garantuoti jo šalies teritorijos vientisumo atkūrimą mainais už jos atsisakymą įstoti į NATO, remdamasi Rusijos žiniasklaida, savo naujienų svetainėje rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC.
Rusijos ekspertai pažymi, kad praktiškai sugrįžti prie vadinamojo „Kozako memorandumo”, kurį Maskva buvo pasiūliusi dar prieš trejus metus, visiškai įmanoma.
„Netrukus turi ateiti ta diena, kai galutinai išspęsime šį klausimą, – pareiškė V.Voroninas interviu laikraščiui „Kommersant”, išspausdintame antradienį. – Tie santykiai, kurie šiandien susiklostė tarp mūsų ir Rusijos, yra pagrindas pareikšti optimizmą, kurio jau neįmanoma nuslėpti”.
Pasak V.Voronino, problema bus sprendžiama remiantis įstatymu dėl Padniestrės statuso, kurį Moldovos parlamentas vienbalsiai priėmė 2005 metų liepą.
Jis nustatė Padniestrės, kaip „autonomijos su plačiais respublikos įgaliojimais, su savo vėliava ir herbu, taip pat su teise išsaugoti rusų ir ukrainiečių kalbas kaip valstybines, statusą.
Išspręsti konfliktą, vykstantį nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, padės, kaip mano V.Voroninas, dar vienas dokumentas: Deklaracija dėl nuolatinio Moldovos neutraliteto, kurią turi pasirašyti visi derybų dėl padėties Padniestrėje sureguliavimo dalyviai – Rusija, Ukraina, JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).
„Kiekviena šalis pati nusprendžia, ar ji bus neutrali, – sakė V.Voroninas, atsakydamas į klausimą, kaip žiūri į šį siūlymą Vašingtonas ir Briuselis. – Mes neprašome jų sutikimo, o prašome pripažinti tarptautiniu mastu neutralų statusą”.
Drauge V.Voroninas patikslino, kad jo šalis neatsisako planų po kurio laiko įstoti į ES.
Jis davė suprasti, kad jeigu Padniestrė susivienys su Moldova, Kišiniovas neperžiūrės privatizavimo rezultatų minėtoje nepripažintoje respublikoje, per kurį daugelį įmonių ėmė kontroliuoti Rusijos verslas, bet Rusijos taikdariams teks palikti šalį.
„Mes sutiktume, kad būtų civiliniai stebėtojai, bet ne kariniai taikdariai”, – sakė jis.
V.Voroninas vylėsi, kad Padniestrės klausimas bus išspręstas iki eilinių parlamento rinkimų Moldovoje numatytų 2009 metais.
„Aš labai norėčiau, kad į naują Moldovos parlamentą patektų Padniestrės gyventojų atstovų”, – sakė jis.
Moldovos prezidentas taip pat neatmetė galimybės, kad jo šalis pasitrauks iš ekonominio susivienijimo GUAM, į kurį įeina Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldova ir kurią daug kas laiko atsvara Rusijos įtakai buvusiose sovietinėse šalyse.
„GUAM ateitis miglota. Jeigu nebus ekonominio intereso, sėdėti jame kaip atsvarai kažkam mums nereikia. Moldova ne tokia šalis, kad būtų atsvara kam nors”, – sakė jis.
„Tai visiškai realu, – komentavo V.Voronino teiginius NVS šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas. – Rusija davė sutikimą, kad Moldova susivienytų mainas už atsisakymą stoti į NATO) lygiai prieš trejus metus, kai pasiūlė vadinamąjį Kozako memorandumą”.
Kaip mano V.Žarichinas, Kišiniovo pozicijos pasikeitimą lėmė kelios vidaus politikos priežastys. Jo nuomone 2003 metais Moldovos vadovybė nuogąstavo, kad Padniestrę remiantis elitas su savo „ištvermingumu ir energingumu” užgrobs vienoje bendroje valstybėje svarbiausius aukščiausius postus.
Dabar, mano jis, svarbiausia kitkas. Rumunijai įstojus į ES, Moldovos gyventojai ėmė masiškai prašyti suteikti jiems gretimos šalies pilietybę, taigi be Padniestrės V.Voroninui, pasak jo, gresia „prezidento be piliečių” likimas.
V.Žarichinas mano, kad pats Padniestrės regiono, kurio gyventojai neigiamai žiūri į stojimą į NATO, buvimo Moldovos sudėtyje faktas garantuos neprisijungimą prie Aljanso.
2003 metais Moldova atmetė Rusijos tarpininko Dmitrijaus Kozako pasiūlytą Padniestrės sureguliavimo planą. Prezidentas Vladimiras Putinas tada atšaukė numatytą vizitą į Kišiniovą.
Vėliau Rusija nutraukė moldaviško vyno eksportą. To pagrindas buvo Rusijos tarnybų, kontroliuojančių jo kokybę, pretenzijos, bet daug kas mano, kad tai – ekonominės sankcijos.